• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

אהבת ה' ואהבת הבריות 

Meilė Kūrėjui ir meilė žmonėms

ravas Baruchas Ašlagas

4. (1)

„Ir susiliek su Juo“

Tačiau dar lieka klausimas, jei visos Toros ir visos kūrinijos tikslas – „pakelti“ žmoniją į šias nuostabias „susiliejimo su Kūrėju“ aukštumas,
kodėl nebuvo galima iškart žmonijos sukurti tokiame lygyje?
Ir kodėl dar reikėjo kūriniją apsunkinti didelėmis pastangomis Toroje ir priedermėse?

Ir tai galima suprasti, kaip pasakė išminčiai:
„Tas, kas valgo veltui gautą duoną, gėdinasi pažvelgti į savo veidą“.
Tai reiškia, kad kiekvienas, kuris gyvena ir naudojasi iš svetimo triūso,
bijo ir gėdinasi pažvelgti į save,
nes iš jo dingsta „žmogiškas atvaizdas“...

Iš tikro Kūrėjas iš savo tobulumo išsprendė ir šią problemą.
Tai reiškia, kad mes galėtumėme mėgautis savo rankų darbu,
Kūrėjas paruošė mums „darbo vietą“.
Todėl kūrėjas sukūrė žmoniją tokią „niekingą“,
kad ji galėtų darbo Toroje ir priedermėse būdu pakelti save neapsakomas aukštumas.
Ir šis „pakilimas“ būtų tik mūsų pačių „įsigijimas“.
Tada visą iš Kūrėjo „plačios“ ir „dosnios“ rankos ateinantį malonumą bei gerumą mes jaustumėme, kaip „uždirbtą“, o ne gautą dovanų.

Tačiau reikia suprasti šio „žemumo“, kurį mes jaučiame gaudami dovaną, šaltinį.
Tai gerai suprasime iš, visų gamtos mokslininkų žinomo dėsnio:
„Kiekvienos „šakos“ prigimtis ir dėsniai yra tokie patys, kaip ir „šaknies“.
Ir visi dėsningumai, esantys „šaknyje“, taip pat bus ir „šakoje“.
Tai reiškia, kad „šakai“ jie bus artimi, malonūs ir naudingi,
o nuo viskas, kas nebūdinga„šakniai“, taip pat ir „šakai“ bus tolima, nekenčiama bei žalinga.

Iš tikro mūsų „Šaknis“ yra Palaimintas ir Išaukštintas Kūrėjas,
kuris visai neturi „noro gauti“, tik „sąlygoti“,
todėl mes jaučiame skausmą ir niekingumą,
ką nors gaudami iš savo artimo.