16.
Ir dabar galima suprasti išminčių pasakymą:
„Kiekvienam, užsiimančiam Tora „lišma“, pasidaro jam Tora „gyvenimo lašu“...,
o kiekvienam, užsiimančiam Tora „lo lišma“, pasidaro jam Tora „mirties lašu“ (Talmudas, Taanit).
Tačiau juk kitoje vietoje pasakyta:
„Visada žmogus turi užsiiminti Tora, netgi lo lišma, nes iš lo lišma ateis į lišma“.
Ir reikia suprasti, kad čia kalbama apie žmogų,
kuris užsiima Tora todėl, kad yra priedermė mokytis Torą,
taip pat jis tiki užmokesčiu ir bausme.
Tačiau, bet kokiu atveju, įjungia į mokymą truputį naudos ir malonumo sau kartu su mintimi ir suteikti „malonią dvasią Kūrėjui“.
Todėl šviesa, esanti Toroje, gražina žmogų į teisingą kelią (į gerumą) ir jis ateina į „lišma“.
Bet jei žmogus mokosi Toros ne dėl priedermės: „mokytis Torą“.
Ir netiki užmokesčiu ir bausme, kad dėl to būtų verta stengtis,
o stengiasi tik savo malonumui.
Tokiam žmogui pasidaro Tora „mirties lašu“,
nes šviesa Toroje virsta jam tamsa, kaip jau yra paaiškinta.