• Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות טז  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                 16.

Ir dabar galima suprasti išminčių pasakymą:
„Kiekvienam, užsiimančiam Tora „lišma“, pasidaro jam Tora „gyvenimo lašu“...,
o kiekvienam, užsiimančiam Tora „lo lišma“, pasidaro jam Tora „mirties lašu“ (Talmudas, Taanit).

Tačiau juk kitoje vietoje pasakyta:
„Visada žmogus turi užsiiminti Tora, netgi lo lišma, nes iš lo lišma ateis į lišma“.
Ir reikia suprasti, kad čia kalbama apie žmogų,
kuris užsiima Tora todėl, kad yra priedermė mokytis Torą,
taip pat jis tiki užmokesčiu ir bausme.
Tačiau, bet kokiu atveju, įjungia į mokymą truputį naudos ir malonumo sau kartu su mintimi ir suteikti „malonią dvasią Kūrėjui“.
Todėl šviesa, esanti Toroje, gražina žmogų į teisingą kelią (į gerumą) ir jis ateina į „lišma“.
Bet jei žmogus mokosi Toros ne dėl priedermės: „mokytis Torą“.
Ir netiki užmokesčiu ir bausme, kad dėl to būtų verta stengtis,
o stengiasi tik savo malonumui.

Tokiam žmogui pasidaro Tora „mirties lašu“,
nes šviesa Toroje virsta jam tamsa, kaip jau yra paaiškinta.