Skirtingai nei Sukot, Purimo ir Pesacho, o taip pat ir Chanukos metu, per Purimą neskaitomas „Halelis“.
Kodėl?
Visų pirma, Megilat Ester skaitymas pilnai atstoja „Halelio“ skaitymą.
Nėra
kitos šventės, išskyrus Purimą, kurios prasmė būtų įamžinta atskiroje
Tanacho knygoje.
Antra, „Halelis“ prasideda tokiais žodžiais: „Šlovinkite Kūrėją! Šlovinkite, Kūrėjo tarnai, šlovinkite Kūrėjo vardą!..“
Šie žodžiai labai tinka, pavyzdžiui, Pesacho šventei, nurodydami į išsilaisvinimą iš Egipto ir Kūrėjo tautos gimimą – „Kūrėjo tarnai“, o ne „faraono vergai“.
Tačiau Purimui jie nelabai tinka, nes
netgi po to stebuklo judėjai vis tiek liko Achašverošo vergais:
išsivadavę nuo sunaikinimo grėsmės, laisvės jie negavo.
Trečia, „Halelis“ neskaitomas stebuklo, įvykusio už Izraelio šalies ribų, garbei.
Tiesa, „Halelis“ skaitomas Pesacho metu, pažymint išėjimą iš Egipto, bet esmė tame, kad Izraelio šalis dar tada nebuvo išskirta kaip tokia tarp visų pasaulio šalių.
O kai įvyko Purimo stebuklas, po I Šventyklos sugriovimo, Izraelis jau keletą šimtmečių buvo Šventoji žemė.
O per Chanuką „Halelis“ skaitomas dėl to, kad Chanukos stebuklas įvyko
būtent Izraelio šalies ribose.