• Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Purimo šventė

I.M.Lav

Kodėl per Purimą neskaitomas „Halelis“?

Skirtingai nei Sukot, Purimo ir Pesacho, o taip pat ir Chanukos metu, per Purimą neskaitomas „Halelis“.

Kodėl?

Visų pirma, Megilat Ester skaitymas pilnai atstoja „Halelio“ skaitymą.

Nėra kitos šventės, išskyrus Purimą, kurios prasmė būtų įamžinta atskiroje Tanacho knygoje.

Antra, „Halelis“ prasideda tokiais žodžiais: „Šlovinkite Kūrėją! Šlovinkite, Kūrėjo tarnai, šlovinkite Kūrėjo vardą!..“

Šie žodžiai labai tinka, pavyzdžiui, Pesacho šventei, nurodydami į išsilaisvinimą iš Egipto ir Kūrėjo tautos gimimą – „Kūrėjo tarnai“, o ne „faraono vergai“.

Tačiau Purimui jie nelabai tinka, nes netgi po to stebuklo judėjai vis tiek liko Achašverošo vergais: išsivadavę nuo sunaikinimo grėsmės, laisvės jie negavo.

Trečia, „Halelis“ neskaitomas stebuklo, įvykusio už Izraelio šalies ribų, garbei.

Tiesa, „Halelis“ skaitomas Pesacho metu, pažymint išėjimą iš Egipto, bet esmė tame, kad Izraelio šalis dar tada nebuvo išskirta kaip tokia tarp visų pasaulio šalių.

O kai įvyko Purimo stebuklas, po I Šventyklos sugriovimo, Izraelis jau keletą šimtmečių buvo Šventoji žemė.

O per Chanuką „Halelis“ skaitomas dėl to, kad Chanukos stebuklas įvyko būtent Izraelio šalies ribose.