• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

שלבי הסולם מדרש רבה רות 

Šlavei haSulam Kūrėjo valdymas slaptas ir atviras

ravas Baruchas Ašlagas

(Ištraukos)

2.

Rambanas apie Kūrėjo vienybę sako:
Jis –Vienas (אחד),
Vieningas (יחיד),
ir Ypatingas (מיוחד).

Kai Kūrėjas apsijungia veikti viena jėga,
tada Jis yra vadinamas „Ypatingas“ (מיוחד).

Kai Jis pasidalina veikti daugeliu jėgų vieningam tikslui,
kiekvienoje dalyje Kūrėjas yra vadinamas „Vieningas“ (יחיד).

Kai Jis yra suprantamas, kaip visa vieninga realybė, tada Kūrjas yra vadinamas „Vienas“ (אחד ).

Tai reiškia, kad Kūrėjas apsijungia veikti viena jėga,
kad padarytų gerumą, ir Jo veiksmuose nėra kito tikslo.
Todėl, kai Kūrėjas veikia skirtingais veiksmais,
ir atrodo sąlygojantis gėrį ir blogį,
tada Jis vadinasi Vieningas (יחיד),
nes visuose veiksmuose siekia vieno tikslo – padaryti gėrį.
Iš tikro Jo visi veiksmai vieningi ir Jis skirtingais veiksmais nekeičia savo tikslo.
Tai reiškia, kad Kūrėjas yra absoliučioje vienovėje,
todėl Jis yra vadinamas Vienas (אחד),
nes rodo apie Jo esmę.

Matome, kad visas Kūrėjo valdymas yra tik „ištaisymas“.
Ir net, kai sunku tuo patikėt, mes tai turime priimti aspektu:
„tikėjimas išminčiais“ (אמונת חכמים).
Ir kai mūsų sąmonė negali suprasti Kūrėjo valdymo kelių,
mes turime tai priimti aspektu: „tikėjimas virš logikos“
(אמונה למעלה מהדעת).

Taip mes galime nusipelnyti gerumo ir malonumo,
t.y. remdamiesi ne savo protu, o „išminčių patarimais“.
Tik šiuo keliu (virš egoistinės logikos) mes galime nusipelnyti aiškaus suvokimo,
kad Kūrėjas valdo pasaulį savybe: „geras ir darantis gerumą“.
Iš tikro tada tikėjimas tampa, aiškiu suvokimu.