kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Rabi Baruch Šalom aLevi Ašlag biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį



 


Gilūs jausmai savo tėvui (2)


Kartą ravas Baruchas pasakė štai ką:

„Nors rabi Šimonas nebuvo pats didžiausias kartos tana nes juk buvo ir rabi Akiva ir kiti išminčiai tačiau Kūrėjas jį pasirinko būti „kanalu“ dieviškumo atvėrimui. Taip pat kaip ir šventą Ari savo kartoje, taip pat ir mano tėvą bei mokytoją savo kartoje“.

Ir iš tikrųjų apie tai rašė Baal aSulamas savo knygoje „Toros dovanojimas“ straipsnyje „Atverti sprindį, užverti du“, skyriuje „Leidimas iš Dangaus“:

„Išminties apie tiesą“ (kabalos išminties) paaiškinimas visai nepriklauso nuo išminčiaus kabalisto „didumo“ ar „mažumo“. Viskas priklauso nuo ypatingo sielos švytėjimo, skirto šiam tikslui – atvėrimui.

Ir šis sielos švytėjimas yra „leidimas ir Dangaus“, kad atverti šią aukštutinę išmintį”.


1956 metais ravas Baruchas savo laiške rašė:

„Iš tikrųjų reikia suprasti sudėtingą ir rimtą klausimą. Mes nusipelnėme išgirsti gyvo Kūrėjo žodžius iš Ari (Baal aSulamo) lūpų ir pamatėme, jog nėra to, kas būtų nuo jo paslėpta.

Ir kiekvieną kartą, kai nusipelnydavome anuliavimosi prieš jį visa širdimi ir siela, pajausdavome, kad esame dvasinėje erdvėje, aukštesnėje už visas šio pasaulio tuštybes.

Ir kaip galėjo atsitikti, kad likome dabartinėje būsenoje, kiekvienas pagal savo lygį? Juk kiekvienas iš mūsų turėjo būti daug aukštesnėje pakopoje, negu yra dabar?!“

Ir tęsdamas ravas davė atsakymą, iš kurio mes pateiksime tik reziume:

„Taigi, net jeigu mes nusipelnėme išgirsti gyvo Kūrėjo žodžius iš pačios Šchinos, kalbančios mano tėvo ir  mokytojo lūpomis, tačiau vis tiek pasirinkimas liko mūsų rankose.

Todėl visi Baal aSulamo atvėrimai buvo tik tam, kad paskiau galėtume eiti be pagalbos.

Su kiekvienu Toros atnaujinimu, kurį mums atvėrė, su dvasiniu pakilimu ir tvirtu įsitikinimu, jog savo gyvenimą reikia paskirti tik tam, kad sąlygoti malonumą Kūrėjui – kartu su visu tuo iškart ateina „širdies sukietinimas“.

Kaip parašyta Toroje: „Nes Aš sukietinau jo širdį“. Ir tai dėl to, kad po to būtų pasirinkimo galimybė iš mūsų pačių pusės.

Ir tai vadinasi pastangos be pagalbos iš šalies. Nes jo noras atvesti mus prie tobulumo.

Todėl kiekvienas pasiliko tokioje padėtyje, kuri netinka jo mokiniui“.


1956 metais kitame laiške žentui rabi Icchakui Agasi rašė:

„Žinok, broli, šiuo metu nėra daug žmonių, kurie galėtų priimti mano tėvo kelią ir būtų pasirengę išgirsti tiesą.

Nes dabar matai tik daug vaikų. Ir ką aš galiu tau pasakyti, kai tu esi kūdikių namuose?

Rašai man, kad jie yra linksmi ir kupini džiaugsmo ir tai daro tau įspūdį.

Bet juk tokie ir yra kūdikiai – laimingi ir linksmi.

Tačiau juk mes per daug nekreipiame dėmesio į tai, ar kūdikis verkia, ar džiaugiasi, nes visas jo susijaudinimas, jausmai ir trūkumai apsiriboja nereikšmingais dalykais.

O tu susijaudini, kai matai, kad kūdikis verkia maldos metu. Ir taip pat tave jaudina, kai jis džiaugiasi ar šoka.

Tu rašai, kad pavydi vaikams, kaip jie džiaugiasi ir šoka. Ir ko tu nori – vėl grįžti į kūdikio lygį?

Tačiau žinok, mano broli, kad tau jau praėjo vaikystės laikotarpis, nes iki atėjimo į mano tėvo mokymo namus, šokai taip pat, kaip ir jie“.