• Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לספר הזהר ז  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                     7.

Dabar galime visiškai pilnai suprasti Antrą tyrinėjimą.
Tyrinėjome, kas gi tai per realybė, kad apie ją būtų galima spręsti,
jog ji nėra „įjungta“ į Kūrėją?
Kad apie ją būtų galima pasakyti,
jog tai yra visai naujas kūrinys „egzistencija iš niekur“ (ješ mi ajin)?
Tačiau dabar, kai pilnai išsiaiškinome,
kad kūrimo mintis yra padaryti gera kūrininijai,
kūriniuose būtinai turėjo būti sukurtas didelis „noras gauti“ šį gerumą ir malonumą.
Tai reiškia, kad būtent tik šis „noras gauti“ iš tikro ir nėra įjungtas į Kūrėjo esybę,
kol nebuvo sukurtos sielos.
Nes iš ko gi Kūrėjas galėtų gauti?

Iš tikro Kūrėjas sukūrė naują dalyką,
kurio nėra visai Jame.
Taip pat iš kūrimo minties yra suprantama,
kad be šito „noro gauti“, daugiau nieko kito nereikėjo sukurti.
Iš tikro šio naujo kūrinio, t.y. „noro gauti“ Kūrėjui visiškai pakanka,
kad galėtų įvykdyti kūrimo mintį, tą mintį,
kurią sugalvojo dėl mūsų, t.y. „užpildyti“ mus malonumu.

Ir visas kūrimo minties realizavimas, t.y. visų rūšių „gerumai“,
kuriuos Kūrėjas paruošė mums, tiesiogiai išeina iš Jo esmės.
Tai reiškia, kad Kūrėjui nėra reikmės šiuos „gerumus“ sukurti „iš naujo“,
nes visa tai į „norą gauti“ sielose ateina iš Kūrėjo esybės „egzistencija iš egzistencijos“ (ješ mi ješ).
Todėl tampa visiškai absoliučiai aišku, kad visa naujos kūrinijos „materija“ nuo pradžios iki pabaigos, tai tik – „noras gauti“ (racon lekabel).