• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Šabat šuva

I.M.Lav

Šabat šuva

Šabatas tarp Roš-Ašana ir Jom-Kipur vadinasi Šabat šuva – pagal pirmąjį „haftaros“, kuri skaitoma šią dieną, žodį: „Sugrįžk, Izraeli, [Šuva, Israel...] pas Kūrėją, tavo Dievą – nes klumpi tu savo nuodėmėse“.

Šis Šabatas taip pat vadinamas Šabat Tšuva – „Atgailos Šabatas“ – todėl, kad jis išpuola per Dešimt atgailos dienų.

Priimta, kad bendruomenės rabinas šį Šabatą pasisako sinagogoje, kviesdamas žmones atgailai.

Tšuva, „sugrįžimas-atgaila“, apjungia tris momentus: nuodėmės pripažinimą, atgailą ir atsižadėjimą nuo jos; išpažintį ir sprendimo priėmimą ateičiai.

Pirmiausiai reikia pripažinti, kad esi nuodėmingas.

Jokiu būdu negalima savęs apgaudinėti – kaip pasakyta pranašo Jeremijo knygoje (2:35), Kūrėjo, besikreipiančio į Izraelio bendruomenę, vardu: „Tu sakai: aš – švari, nes nusisuko Jo pyktis nuo manęs! Tai štai aš teisiuosi su tavimi už tai, kad tu sakai: aš nenusidėjau!“

Mes turime gailėtis dėl to, ką padarėme ir atsižadėti nuo šito.

Ir taip pat būtina dar išpažinti padarytas nuodėmes prieš Kūrėją, nes išpažintis – tai vienas iš Toros priesakų.

Tam, kad padaryti atgailą pilnai, reikia dar prisiimti įsipareigojimus ateičiai: niekada daugiau nekartoti blogų poelgių.

Jėgą, būtiną atgailai ir padarytų nuodėmių ištaisymui, davė mums, Savo didžia malone, Pats Kūrėjas, „mokantis nusidėjėlius teisingo kelio“ – leidžiantis jiems atversti naują, švarų savo gyvenimo puslapį.