• מה ידידות משכנותיך ה' צבאות, נכספה גם כלתה נפשי לחצרות ה', לבי ובשרי ירננו אל אל חי. תהלים פד – ב', ג Kokios nuostabios Tavo buveinės, Kūrėjau, mano siela labai troško į „Kūrėjo kiemus“, mano širdis ir kūnas džiūgavo „Gyvuoju Dievu“. (Tehilim 84 –2, 3)

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

„Susiliejimo“ su Kūrėju paslaptis

Komentaro „aSulam“ užbaigimas

1953 metais mūsų mokytojas Baal aSulamas užbaigė knygos Zohar komentarą „aSulam“, kuris tada sudarė 18 dalių. Vėliau pridėjo dar tris dalis, skirtas „Zohar Chadaš“.

Ta proga jis surengė šventines, komentaro užbaigimui skirtas vaišes, ir padėkos maldą Meirone, per Lag baOmer šventę (prie rabi Šimono, Zoharo knygos autoriaus, kuris mirė per Lag baOmer šventę, kapo).

Tuo metu Baal aSulamo veide spindėjo begalinis šventumo džiaugsmas.

Lag baOmer šventė tąsyk išpuolė per „Šabato išlydėtuves“ (besibaigiant Šabatui), tad išvyko dar penktadienio vakarą ir Šabatą sutiko Meirono gyvenvietėje.

Ravas Abrahamas Brandvainas pasakojo:

„Mokiniai nusprendė visi bendrai paruošti „chaminą“ (arba kitaip vadinamą cholentą – mėsos troškinį, tradiciškai valgomą Šabato metu). Tačiau du iš jų atsiskyrė ir pasigamino sau „chaminą“ savo kambariuose.

Mano tėvas ir mokytojas rabi Jehuda Brandvainas pamatęs tai nusprendė, jog taip neturi būti, todėl nuėjo su vienu iš mokinių Baruchu Horončyku ir „pavogė“ iš tų dviejų mokinių kambarių jų „chaminą“.

Kai tie du mokiniai tai suprato, baisiai supyko. Apie tai sužinojo Baal aSulamas. Tačiau jis pateisino būtent „vagis“, sakydamas:

„Negalima atsiskirti nuo visos grupės“.

Tą Šabatą džiaugsmas buvo begalinis. Šabato vakarą mūsų mokytojas surengė šventinį stalą, o tai paprastai darydavo tik per šventes. Baal aSulamas tada kalbėjo apie ypatingai dideles Toros paslaptis.

Ir baigiantis Šabatui surengė didžiules vaišes. Baal aSulamas kalbėjo nesustodamas labai ilgai – visų vaišių metu.

Jis labai giliai pasakojo apie susijungimą tarp žmogaus ir Kūrėjo, kuris yra pagrindinis darbo Toroje ir priedermėse tikslas, ir visi ten buvę mokiniai jautė begalinį mokytojo didumą ir šventumą.

Visų džiaugsmas liejosi kaip šaltinis, kuris stipriai veržėsi ir kilo iki kol išsiveržė audringais šokiais.

Vienas mokinys, rabi Abrahamas Aškenazi, užsidėjo ant galvos visus 18 komentaro „aSulam“ tomų ir šoko su jais iki nukritimo.

„Ir kas nematė šito džiaugsmo, iš vis nematė džiaugsmo niekada“.