• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

שערי הקדושה חלק א שער ג 

Šventumo vartai Pirma dalis. Tretieji vartai

ravas Chaimas Vitalis

4.

Tačiau, jei žmogus sąlygoja gerumą savo Kūrėjui,
toks žmogus vadinamas „chasidas“ ir „šventas“ (קדוש – kadoš).
Toks žmogus išsityrina nuo visų nešvarumų rūšių,
ir pašventina save aukštutiniu Kūrėjo šventumu.
Todėl pasakymas – „šventas“, reiškia „pasiruošimas“ ir „pakvietimas“.

Kaip parašyta:
„Ir pasišventinkite rytoj ir valgysite“ (Bemidbar 11 – 18).
Iš tikro žmogus padaro save „Kūrėjo šventumo vežimu“ (merkava),
ir jau nepergyvena dėl savo garbės,
o tik dėl Kūrėjo garbės.

Apie tai kalba rabi Pinchas ben Jair:
„Atsiskyrimas veda prie tyrumo... šventumas prie chasidut,
o chasidut veda prie šventos dvasios (רוח הקודש – ruach akodeš)“
( Talmudas, Sota).
Ir tai yra „absoliuti chasidut“, ateinanti po šventumo ir vedanti prie šventos dvasios.

Iš tikro žmogus susilieja su Kūrėju absoliučiai,
ir pasiekia Toros paslapčių atvėrimą, bei ateities pranašavimą.

Kaip sako rabi Meir – to nusipelno:
„Kiekvienas, užsiimantis Tora lišma“ (Avot 6 – 5),
t.y. dėl pačios Toros,
nes Ji ir Kūrėjas yra viena,
visa Tora yra Kūrėjo vardai.
Todėl toks žmogus:
„Nusipelno daug dalykų... ir atveriamos jam Toros paslaptys,
ir pasidaro kaip stiprėjantis šaltinis“ (Avot 6 – 5).