• ועתה נבוא לעומק הענין, והטעות, שהיה קשור ברגלו, כי זה העצה"ד טו"ר, היה מעורב מבחי' חלל הפנוי, כלומר, מצורת הגדלות שבקבלה, שעליה היה הצמצום. בעה''ס, הקדמה לספר פנים מאירות Dabar įeikime į šių dalykų gilumą ir pažvelkime į klaidą, kuri buvo „apibrėžta“ iš pradžių. Tai reiškia, kad „Pažinimo medis“ buvo susijęs su „tuštuma“, t.y. su dideliu (egoistiniu) gavimu, kuriam buvo „apribojimas“. (Baal Sulamas „Įvadas į knygą „Veidas šviečia ir paaiškina“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                 5.

  Dabar galima suprasti išminčių pasakymą traktate Avot:

„Toks yra Toros kelias: valgyk duoną su druska,
gerk saikingai vandenį, miegok ant žemės,
gyvenk vargingą gyvenimą ir triūsk Toroje.
Jei tu darai taip, esi laimingas ir yra gerai tau.
Laimingas esi šiame pasaulyje, ir gerai tau pasaulyje, kuris ateis“.

Čia reikia paklausti, kuo skiriasi Toros išmintis nuo kitų pasaulio išminčių (mokymų)?
Juk kitos pasaulio išmintys nereikalauja apribojimų, kentėjimų ir vargingo gyvenimo.
Tai reiškia, kad norint įvaldyti šias išmintis,
užtenka vien tik įtempto darbo ir pastangų.
Tačiau Toros išmintis, nežiūrint į tai,
kad žmogus turi įtemptai dirbti joje, vien to neužtenka.

Iš tikro, kad įsigyti Toros išmintį, žmogus turi dar apriboti save:
„Valgyk duoną su druska, gerk saikingai vandenį...“?
Ir pasakymo pabaiga stebina dar labiau.

Pasakyta: „Jei tu darai taip, esi laimingas ir yra gerai tau.
Laimingas esi šiame pasaulyje, ir gerai tau pasaulyje, kuris ateis“.
Iš tikro gali būti, kad „pasaulyje, kuris ateis“ ir bus gerai.

Tačiau šiame pasaulyje, kai žmogus apriboja save maistu,
vandeniu, miegu ir vargingu gyvenimu,
argi galima apie tokį gyvenimą pasakyti „laimingas šiame pasaulyje“?
Ar tokį gyvenimą galima pavadinti – „laimingu gyvenimu“ šiame pasaulyje?