• וּמוֹרַאֲכֶם וְחִתְּכֶם, יִהְיֶה, עַל כָּל חַיַּת הָאָרֶץ, וְעַל כָּל עוֹף הַשָּׁמָיִם; בְּכֹל אֲשֶׁר תִּרְמֹשׂ הָאֲדָמָה וּבְכָל דְּגֵי הַיָּם, בְּיֶדְכֶם נִתָּנו. בראשית ט' – ב Ir didelė baimė bus pas visus žemės gyvius ir dangaus paukščius, ir visi knibždantys ant žemės, bei visos jūros žuvys atiduotos į jūsų rankas. (Berešit 9 – 2)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                               2.

Iš tikro, jei įsigilinsime į patį aktualiausią mūsų egzistencijos klausimą,
užtikrintas aš, kad visos abejonės ir klausimai pasislėps „už horizonto“,
pažiūrėsi į juos ir jų nerasi.
Ir tai piktas klausimas, kurį klausia visi pasaulio gyventojai:
koks mano gyvenimo tikslas?
Tai yra gyvenimo metų skaičius, kuris toks brangus mums,
ir kuris pilnas pripildytas kentėjimų ir skausmų,
kuriuos mes kenčiame gyvendami.
Kas gi gali mėgautis jais (gyvenimo metais)?
Arba tiksliau: kam aš (savo egzistencija) suteikiu malonumą?
Ir tiesa ta, kad jau pavargo visų kartų tyrinėtojai nuo šio klausimo.
O tuo labiau mūsų kartoje jau niekas nedrįsta viešai apie tai mąstyti.
Tačiau nežiūrint viso to, šis klausimas bado mums akis savo tikroviškumu.
Ir, jei kartais „pagauna“ mus nepasiruošusius, jis stipriai „duria“ mums į smegenis, ir „patiesia“ ant žemės.
Tol kol mums pasiseka surasti žinomą „pasiteisinimą“:
pasinerti į kasdieninio gyvenimo sūkūrį, kaip ir vakar.