• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות 

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                 68.

Pirmiausia turime gerai suprasti pačios „meilės Kūrėjui“ priedermės esmę.
Taip pat reikia žinoti, kad visos savybės ir polinkiai su aplinkiniais įdiegti žmoguje,
reikalingi žmogui Kūrėjo darbe.
Tai reiškia, kad visi polinkiai ir buvo nuo pradžių sukurti, bei „įdiegti“ žmoguje tik šiam vaidmeniui, nes tai ir yra galutinis žmogaus tikslas.
Apie tai parašyta:
„Neatstumtas nuo Manęs ir atstumtasis“.
Todėl žmogui reikia visų jame esančių polinkių ir savybių,
kad galėtų jų dėka gauti visą „dvasinę šviesą“, ir tuo įvykdyti Kūrėjo norą.

Apie tai parašyta: „Viskas kas vadinasi Mano vardu, sukūriau tik Savo garbei“ (Ješaja 43 – 7),
ir dar: „Viską padarė Kūrėjas dėl Savęs“ (Mišlei 16 – 4).
Todėl žmogui yra paruoštas visas pasaulis,
ir visos jame esančios savybės bei polinkiai turi santykiuose su aplinkiniais „išsivystyti“ ir „pasiruošti“, kad būtų verti savo galutiniam tikslui.

Apie tai pasakė išminčiai:
„Privalo žmogus sakyti, kad visas pasaulis yra sukurtas tik dėl jo“.
Taip yra todėl, kad visi pasaulio „kūriniai“ yra reikalingi vienam, ir kiekvienam žmogui.
Todėl visi „kūriniai“ vysto ir paruošia kiekvieno atskiro žmogaus savybes bei polinkius,
kad kiekvienas būtų pasiruošęs tapti „Kūrėjo tarnystės indu“.

                                                              69.

Iš tikro mums yra labai svarbu suprasti „meilės Kūrėjui” esmę.
Tai panašu iš to, kaip žmogus myli savo draugą,
t.y. meilė Kūrėjui išeina iš to paties principo.
Ir dar, kaip jau sakėme, kad visos žmogaus savybės ir polinkiai iš pat pradžių ir buvo sukurti tik šiam tikslui, t.y. žmogaus „meilei Kūrėjui”.
Ir kai įsižiūrėsime į žmogaus meilę savo artimui,
rasime ten keturias pakopas, viena aukščiau kitos,
t.y. dvi pagrindines, dar pasidalinančias į dvi, todėl iš viso – keturias.

                                                                     70.

Pirma pakopa – tai meilė, priklausanti nuo kokios tai priežasties.
Tai reiškia, kad žmogus iš didelės naudos ir malonumo,
kurį gavo iš draugo, „susijungė” su draugo siela su nepaprasta meile.
Ir čia taip pat yra du lygiai.
Pirmas lygis:
Prieš tai, kol žmogus pažino ir pamilo savo draugą,
abu sąlygojo vienas kitam blogus dalykus.
Tačiau dabar abu nebenori to prisiminti, nes „visas nuodėmes uždengs meilė”.
Antras lygis:
Visą laiką vienas kitam darė didelius gerumus ir didelę naudą,
ir nėra jų santykiuose jokio „defekto”, ar blogio prisiminimo.