• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות 

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                   64.

Dabar išsiaiškinkime antrą „Kūrėjo veido“ atvėrimo pakopą,
ir tai – tikro ir amžino Kūrėjo valdymo suvokimas.
Matome, jog tai supratimas,
kad Kūrėjas valdo kūrinius aspektu „geras ir darantis gerumą“ ir blogiems ir geriems,
o žmogus, nusipelnęs tokio Kūrėjo valdymo suvokimo, vadinasi „absoliutus teisuolis“.
Todėl „sugrįžimo iš meilės“ dėka visi žmogaus tyčiniai nusikaltimai virsta „nuopelnais“.

Iš tikro išaiškinome keturis Kūrėjo valdymo kūriniais (žmonėmis) aspektus.
Kur trys pirmos pakopos:
- „dvigubas paslėpimas“,
- „paprastas paslėpimas“,
- „Kūrėjo valdymas užmokesčiu ir bausme“, yra tik „pasiruošimas“.
Tai reiškia, kad kad visų šių trijų pakopų pagalba žmogus gali nusipelnyti „ketvirtos pakopos“.
Ir tai – „tikro ir amžino“ Kūrėjo valdymo kūriniais suvokimas.

                                                         65.

Tačiau, kodėl žmogui neužtenka „trečio aspekto“,
t.y. Kūrėjo valdymo „užmokesčiu ir bausme“, pasiekimo ir suvokimo?
Juk sakėme, kad žmogus, suvokęs tą Kūrėjo valdymo aspektą, nusipelno to,
kad „paliudija apie jį Žinantis paslaptis, kad žmogus jau daugiau nenusidės“.
Ir kodėl, kol kas žmogus vadinasi „vidurinis“, arba „nevisiškas teisuolis“?
Juk šitas pavadinimas rodo,
kad žmogaus dvasinis darbas dar nėra norimas Kūrėjo akyse.
Tai reiškia, kad žmogaus Toros ir dvasinio darbo aspektuose dar yra „trūkumas“ ir „defektas“.

                                                                66.

Visai tai geriausiai išaiškėja iš „meilės Kūrėjui priedermės”.
Tačiau, kaip gali mus įpareigoti šventoji Tora vykdyti šią meilės Kūrėjui priedermę,
kurią mes visiškai nepajėgūs įgyvendinti.
Tai reiškia, kad žmogų galima įpareigoti ir priversti viskuo,
tačiau niekas pasaulyje negali priversti mylėti.
Ir čia išminčiai paaiškino:
Jei žmogus tinkamai įvykdo visas 612 priedermes, pas jį savaime ateina meilė Kūrėjui.
Todėl skaitosi, kad ir šią priedermę žmogus gali atlikti,
nes juk kiekvienas gali priversti save tinkamai įvykdyti visas 612 priedermes.
Ir žmogus, įvykdęs visas 612 priedermes, nusipelno ir meilės Kūrėjui.

                                                        67.

Tačiau, visiems šiems dalykams reikia išsamaus paaiškinimo.
Juk galų gale negali būti „meilė Kūrėjui“ mums duota, kaip priedermė,
t.y. kaip įsakymas, kai mes neturime jokios galimybės patys atlikti šią priedermę,
todėl ši priedermė ateina savaime, įvykdžius kitas 612.

Išeitų, kad mums visiškai pakanka įsakymo vykdyti 612 priedermes,
ir kodėl tada 613 – ta „meilės priedermė“ taip pat yra, kaip įsakymas?