• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

שמעתי 

„Šamati“

tai, ką girdėjo ravas Baruchas Ašlagas iš Baal Sulamo

                                                                       11.

                                                    „Džiaugsmas su baime“

Džiaugsmas yra vadinamas „meilės“ aspektu ir tai yra esmė.
Tačiau tai panašu, kai žmogus stato sau namą,
ir nepadaro namo sienose jokio plyšio.
Tada nėra žmogui jokios galimybės įeiti į namą,
nes nėra „neužpildytos“ vietos namo sienose,
kad būtų galima įeiti.
Todėl turime padaryti „neužpildytą“ vietą,
kad šios „tuštumos“ dėka būtų galima įeiti į namą.

Iš tikro, toje vietoje, kur yra „meilė“,
reikia taip pat reikalinga ir „baimė“,
nes „baimė“ tai – „tuštuma“.
Todėl žmogus turi sužadinti baimę,
nes kitaip jis negalės savo dvasiniame darbe pasiekti „sąlygojimo“ aspekto.
Ir kai jau yra abu aspektai: „meilė“ ir „baimė“,
tada atsiranda tobulumas.

Tačiau kiekvienas aspektas nori anuliuoti vienas kitą.
Todėl turime pasistengti,
kad šios abi sąvokos būtų vienoje vietoje.
Iš tikro meilė turi būti kartu su baime.

Ir nors „meilė“ yra esmė, tačiau tik kartu su „baime“,
vadinama trūkumu – tuštuma, atsirada tobulumas.
Tai taip pat yra vadinama dviem kojomis,
nes iš tikro, tik turėdamas dvi kojas,
žmogus gali eiti.