• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

„Matan Tora“ („Toros dovanojimas“)

1932 metais buvo atspausdinta knyga „Matan Tora“ („Toros dovanojimas“).

Iš pradžių ši knyga išėjo straipsnių, panašių į laikraščius, pavidalu: kiekvienas straipsnis buvo kaip atskiras laikraštis.

Tokiu būdu buvo išspausdinti straipsniai:

„Matan Tora“ („Toros dovanojimas“),

„Aravut“ („Laidavimas“),

„Mahut adat ve matarata“ („Religijos esmė ir tikslas“),

„Mahut chochmat akabala“ („Kabalos išminties esmė“)

ir „aŠalom“ („Taika“).

Visi straipsniai buvo parašyti moksliniu principu, priimtinu taip pat ir pasaulietinei visuomenei.

Baal aSulamo noras buvo gerai išaiškinti tai, kad sąlygojimo darbas būtinai turi būti pastatytas ant judaizmo pagrindo.

Jis norėjo  pateikti straipsnius taip, kad jie būtų suprantami ir pasauliečiui. 

Tačiau taip pat ir ultra-ortodoksas (labai griežtai besilaikantis Toros įstatymų), gali atverti šioje knygoje „gyvenimo lobynus“, nes Baal aSulamas aprašo judaizmo pagrindus iš vidinės Toros aspekto, kas nėra užakcentuota pas „vidutinius“ ultra-ortodoksus.

Po šių straipsnių pasirodymo, britų valdžia uždraudė Baal aSulamui juos toliau publikuoti, teigdama, kad tai yra laikraštis, o licencija leisti laikraštį yra išduodama tik tam, kuris turi tam tikrą pasaulietinį humanitarinį išsilavinimą.

Tai įvyko dėl to, kad Baal aSulamas buvo apšmeižtas, jog jis nori čia, Izraelio žemėje, skleisti ir propaguoti komunizmą.

Tačiau Baal aSulamas rado kitą sprendimą – jis išleido visus savo straipsnius laikraščių pavidalu kitu vardu, tačiau kai pamatė, kad britų valdžios pasipriešinimas yra nuoseklus ir nesiliaujantis, mūsų mokytojas nutraukė spausdinimą.

Iš tikro labai gaila, nes Baal aSulamas turėjo ketinimą išspausdinti apie 200 įvairių straipsnių.

Gerokai vėliau, jis prie minėtų straipsnių dar prijungė „Maamar le sijum aZohar“ („Straipsnis knygos Zohar užbaigimui“).

Iš tiesų, tai – gilus pokalbis, kurį Baal aSulamas pateikė šventinių vaišių metu Merone, po to, kai baigė rašyti komentarą „aSulam“.

Ir taip pat dar prijungė Pesacho Agados komentarą, pavadinimu „Ve zot le Jehuda“ („O tai – Jehudai“).

Apie šį Pesacho Agados komentarą yra pasakojama:

Rabi Jakovas Mordechajus Brandvainas turtingiems žmonėms siųsdavo laiškus su prašymu paaukoti pinigų, nes gyveno labai vargingai.

Vieną kartą jis atėjo pas Baal aSulamą ir paprašė jo parašyti komentarą „Pesacho Agadai“.

Baal aSulamas sutiko ir parašė komentarą, kurį pavadino „O tai – Jehudai“.

Tokiu būdu rabi Jakovas Mordechajus pasiekė, kad turėtų ką išsiųsti kartu su savo prašymu, o visos ateinančios kartos „laimėjo“ nuostabų Pesacho Agados komentarą.

„O tai – Jehudai“ buvo spausdinama spaustuvėje „Jehuda ir Jeruzalė“.

Rabi Jehuda Brandvainas pasakojo:

„Mūsų mokytojas Baal aSulamas pats asmeniškai ateidavo į spaustuvę: sėdėdavo ten ir rašydavo Pesacho Agados komentarą.