• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות 

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                     53.

Iš tikro reikia žinoti, kad visas pagrindinis darbas,
vykdant Torą ir priedermes laisvo pasirinkimo keliu,
yra būtent šiuose dviejuose paslėpimuose.
Apie ši laiką pasakė Ben Ha Ha:
„Pagal pastangas ir atlygis“ (Avot 5 – 21).

Todėl, kai Kūrėjo valdymas yra paslėptas ir galima matyti tik Kūrėjo „nugarą“,
tada panašiai, kaip matant bičiulį iš nugaros,
galima suabejoti, gal tai kas kitas.
Ir tokioje būsenoje žmogus visada turi pasirinkimą,
ar vykdyti Kūrėjo valią, ar prasižengti (neduok dieve).

Taip yra todėl, kad ateinančios pas žmogų bėdos ir kentėjimai,
atneša jam abejones Kūrėjo valdymu kūriniais:
ar tai būtų paprastas paslėpimas, atnešantis „klaidas“,
ar tai būtų dvigubas paslėpimas, atnešantis „tyčinius nusikaltimus“.
Tačiau vienaip, ar kitaip žmogus randasi didelėje sumaištyje ir įtampoje.
Apie šį laiką parašyta:
„Viskas, kas yra tavo rankose daryk iš visų jėgų“ (Koheletas 9 – 10).
Ir žmogus negali nusipelnyti „Veido atvėrimo“,
tai reiškia absoliutaus Kūrėjo gerumo, tol kol pasistengs ir atliks viską,
kas tik įmanoma, todėl:
„Pagal pastangas ir atlygis“.

                                                                            54.

Tačiau paskui, kai Kūrėjas mato,
kad žmogus užbaigė reikiamų pastangų kiekį,
t.y. kai žmogus įvykdė viską,
ką turi padaryti savo laisvu pasirinkimu ir sustiprėjimu tikėjime į Kūrėją.
Tada Kūrėjas padeda žmogui ir jis nusipelno „atviro valdymo“ suvokimo,
t.y. „Kūrėjo veido“ atvėrimo,
ir tada žmogus padaro absoliučią „tšuvą“ (sugrįžimą, atgailą).
Tai reiškia, kad žmogus „susijungia“ su Kūrėju visa širdimi,
visa siela ir visomis jėgomis,
kaip natūraliai ir turi būti „atviro valdymo“ aspekte.

                                                                           55.

Šis Kūrėjo „atsivėrimas“ ir „tšuva“ (atgaila, sugrįžimas) ateina pas žmogų dviem pakopomis.
Pirmoji – tai, absoliutus Kūrėjo valdymo „bausme ir užmokesčiu“ supratimas.
Iš tikro nežiūrint į tai,
kad žmogus labai aiškiai mato užmokestį už priedermę „pasaulyje, kuris ateis“,
jis taip pat nusipelno pajusti nuostabų malonumą iškart čia šiame pasaulyje priedermės vykdymo metu.

Ir taip pat nežiūrint į tai,
kad suvokia bausmės kartėlį už kiekvieną prasižengimą,
laukiantį jį po mirties,
jis nusipelno pajusti kartų prasižengimo skonį čia ir dabar,
savo gyvenime.
Todėl visiškai aišku,
kad žmogus, nusipelnęs atviro valdymo,
yra užtikrintas, jog jau daugiau nenusidės.
Kaip žmogus yra užtikrintas,
kad nesužalos savo kūno organų,
tuo suteikdamas sau baisų skausmą.
Lygiai taip, žmogus yra užtikrintas,
kad įvykdys priedermę iškart, kai tik jis turės galimybę.
Kaip žmogus nepaliks šio pasaulio malonumo ar didelės naudos,
ateinančios jam į rankas.