kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

אחור וקדם צרתני 

„Iš priekio ir iš užpakalio apglėbei mane“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                1.


„Iš priekio ir užpakalio apglėbei mane“ (Tehilim 139-5),
reiškia Kūrėjo veido paslėpimą ir atvėrimą,
nes juk iš tikro „Jo karalystė valdo viską“ (Tehilim 103-19).
Ir viskas sugrįš į pradžią, nes „nėra laisvos vietos, kur Jo nebūtų“.
Tačiau visas skirtumas tik tarp „dabar“ arba „ateityje“.


Iš tikro tas, kas sugeba sujungti du pasaulius (materialų ir dvasinį),
nusipelno pamatyti „dabar“ Palaiminto Kūrėjo „drabužį“,
ir viskas pasidaro tik Šchinos atsivėrimo „rūbais“.


Aspektas „dabar“ reiškia, kad viskas yra aprengta „karališkais drabužiais“,
nes visi aiškiai mato, kad „ne arklys valdo Raitelį“ ח''ו (neduok dieve).
Ir nors iš pirmo žvilgsnio atrodo atvirkščiai, kad „arklys veda Raitelį“,
tiesa yra ta, jog arklys iš vis nedaro jokio savarankiško judesio.
Tačiau eina tik tada, kai apynasriu pajunta raitelio komandą,
ir tai vadinasi „Šchinos pakopos statyba“,
arba aspektas „veidu į veidą“.


Tačiau, jei žmogus kol kas dar nenusipelnė visų savo „judesių“ priskirti „vien tik Kūrėjui“.
Ir jam atrodo, kad „arklys nepaklūsta raitelio komandoms“,
t.y. žmogui atrodo atvirkščiai..., „kad tarnaitė valdo Ponią“,
tai vadinasi אחור „achor“ kitos pusės aspektas.
Iš tikro jokiu būdu negalima galvoti,
kad tada žmogus tolsta nuo šventumo (neduok dieve),
„nes tai, ką jūs galvojate, negali būti niekada “...,
„taip sako Kūrėjas: Jei ne (geruoju), tada „stipria ranka“,
juk „neatstumtas nuo Jo ir atstumtasis“.
Ir kiekvienas sugrįš į savo į „šaknį“ šventume,
nors ir atrodo, kad „arklys veda Raitelį“ pagal savo užgaidas.
Tačiau tiesa yra ta, kad „Raitelis“ visada tikslingai veda „arklį“.
Tik tai neatsiskleidžia „dabar“ ir atsiskleis tik „ateityje“.
Ir suprask.
Tačiau tai taip pat yra „susijungimas“ tik „kitomis pusėmis“,
be noro to, kurį rengia,
ir be noro to, kuris rengia.
Ir suprask.


Tačiau tie žmonės, kurie patys vykdo Kūrėjo norą,
jau „dabar“ atveria karališkus drabužius,
ir yra susijungę „veidu į veidą“.
Su dideliu noru to, kuris rengia,
ir su dideliu noru to, kurį rengia.
Ir suprask, kad būtent šis aspektas labiausiai norimas Kūrėjo.
Ir tai reiškia:

„Todėl, kad nedirbote Kūrėjui su džiaugsmu“ (Dvarim 28 – 47),
nes ar šiaip, ar taip turėsite dirbti.
Skirtumas tik tas, ar dirbsite „varge ir trūkumuose“, t.y. be abipusio noro,
ar „didelėje gausybėje“, t.y. su noru.


Paršyta midraše:
„Įsižiūrėjo Kūrėjas į teisuolių veiksmus ir į nusidėjėlių veiksmus,
ir neaišku, kuriuos veiksmus išsirinko.
Tačiau kai pasakyta:
„Ir pamatė Kūrėjas šviesą, kad gera ir atskyrė“ (Berešit 1 – 4).
Tampa aišku, kad išsirinko teisuolių veiksmus“.


Iš tikro Kūrėjas žiūri į visus veiksmus bei poelgius, ir visus sujungia.
Taip, kad visi sugrįžta į „šaknį“ (pradžią).
Iškyla klausimas, kuris kelias yra labiau „norimas“ ir optimalus.
Apie tai ir sako midrašas:
„Ir pamatė Kūrėjas šviesą, kad ji gera“.
Tai yra „atvertas“ aspektas,
ir tai – „teisuolių veiksmai“.
Apie tai pasakė išminčiai:
„Yra kelias ilgas ir jis – trumpas,
ir yra kelias trumpas ir jis – ilgas“.