• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

עת לעשות 

Laikas veikti

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                  2.

Iš tikro visose tikrose kabalos išminties knygose yra tik „subtilios užuominos“,
kurios tik su didžiausiu vargu yra suprantamos nuovokiausiems mokiniams,
gavusiems paaiškinimą iš autoritetingo išminčiaus kabalisto.

Tai reiškia, (jei negausi paaiškinimo iš autoritetingo mokytojo kabalisto), tada:
„Užsiveis ten „skraidantis drakonas“ ir pradės perėti kiaušinius“ (Ješaja 34 – 15).

Iš tikro mūsų dienomis labai daug „priviso“ tokių „kabalistų“,
rašančių „delikatesus“,
nuo kurių sielai darosi šlykštu.

Ir tokių „išminčių“ tarpe atsirado dar įžūlesnių,
kurie skaito save „tautos vadovais“,
galinčiais nuspręsti,
kokias knygas verta skaityti visai bendruomenei...

Ir viskas tik paniekai ir gėdai.
Juk anksčiau „kartos vadovo“ vaidmens imdavosi tik „išrinktieji“,
o dabar kiekvienas „menkysta“ taikosi užimti šią vietą.
Todėl visuomenės nuomonėje įsivyravo sumaištis,
ir dar priedo prisidėjo „lengvabūdiškumo dvasia“.

Tai reiškia, kad daugeliui atrodo,
jog laisvalaikiu perskaičius „populiarią“ kabalos apybraižą,
jau galima postringauti apie tai,
nes jis jau „suprato“ visą kabalos išmintį.

Ir visos šios priežastys privertė mane išeiti iš savo „uždaro rato“ ir nuspręsti:
„Laikas veikti Kūrėjui“,
bei išgelbėti tai,
ką dar galima išgelbėti.

Todėl aš priėmiau spendimą „atverti“ tam tikrą kabalos išminties dalį,
ir išplatinti tautos tarpe.