• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

„Gyvybės išsaugojimas“

Pasakojama apie vieną iš Baal aSulamo dukterų, kuri kartą atėjo pas tėvą ir pasiskundė dėl savo vyro, dalyvaujančio naktinėse jos tėvo pamokose.

Pasak jos, vyras jaučiasi labai blogai ir jei toliau kelsis pirmą valandą nakties, jis mirs.  

Išklausė mūsų mokytojas jos žodžius ir pasakė, kad gyvybės išsaugojimas yra svarbiau už viską, todėl geriau tegul jis nesikelia ir nestato savęs į pavojų...

Taip ir buvo, žentas nustojo keltis į naktines Baal aSulamo pamokas.

Ir pasakojo admor Barucho Šalom mokiniai, kad šio žmogaus gyvenimas susiklostė taip, jog jis persikėlė į Bnei Brak (miestas Tel Avivo rajone) ir gavo darbą pieno fabrike „Tnuva“.

Mokiniai matydavo jį kasnakt  pusė trijų išeinantį į darbą.

Ir tai tęsėsi trisdešimt penkis metus...

Tai rodo, kad kuomet kūnas pajunta pavojų savo egzistencijai, tai yra pavojų norui gauti malonumą ir pasitenkinimą, jis sukuria žmogui įsivaizdavimą, kad miršta.

Tačiau kai tik kalba pasisuka apie naudą sau, tai yra pinigų uždirbimą, tada jau kūnas skatina žmogų stengtis visu pajėgumu ir netgi suteikia jėgų keltis ankstyvomis nakties valandomis, kai absoliuti dauguma žmonių dar miega.

Grįžimas į Lenkiją

1924 metais mūsų mokytojas Baal aSulamas grįžo į Lenkiją.

Sprendžiant iš visko, jis grįžo tam, kad padėtų savo iškiliam mokiniui rabi Moše Mordechai Šulc persikelti į Izraelio žemę, ir taip pat kad parsivežtų Lenkijoje pasilikusius savo vaikus.

Azrielis Chaim Lemberger pasakojo (tai, ką girdėjo iš rabi Davido Meincbergo):

„Lenkijoje Baal aSulamas vėl susitiko su savo mokytoju ir ravu admor iš Prusovo.

Kai admor iš Prusovo pamatė Baal aSulamą, iš pagarbos jam tuoj pat atsistojo ir nuėjo jo pasitikti, nes žinojo mūsų mokytojo nepaprastai aukštą dvasinį lygį.

Po to nujuosė juostą („gartel“ – judėjų, daugiausia chasidų, maldos metu ryšima juosta) nuo Baal aSulamo ir apsijuosė ja pats, tuo parodydamas savo didžiulį palankumą Baal aSulamui“.