kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį

 


Rabi Baruch Šalom tęsia Baal aSulamo kelią


 

1924 metais mūsų mokytojas Baal aSulamas apvesdino pirmagimį sūnų rabi Baruch Šalom. 

Iš karto nuo to momento rabi Baruchas pradėjo mokytis pas savo tėvą pamokose, ir tapo jo mokiniu. 


Jis buvo susiliejęs su savo tėvu ir mokytoju visa širdimi ir siela. 

Po truputį, nepastebimai ir tyliai, rabi Baruchas „gėrė“ savo tėvo mokymą, kol tai tapo jo paties dalimi ir esybe. 

Jo dvasinis ryšys su savo tėvu vis stiprėjo ir augo.

Tol kol jis nusipelnė pakilti iki didžiausių aukštumų, ir pasiekti aukštutines sfirot ir pasaulius, kuriuos pasiekė jo tėvas šventas Kūrėjo žmogus.

Rabi Baruchas niekada neieškojo nei garbės, nei išaukštinimo, buvo kuklus, tačiau jo širdis ir protas visada buvo atviri ir ištroškę gyvo Kūrėjo žodžių, kuriuos girdėdavo  iš savo tėvo.

Jo savęs anuliavimas prieš tėvą buvo iš tiesų virš žmogiškos prigimties.

Juk įprastai sūnaus širdis yra linkusi į šiurkštumą tėvo atžvilgiu, ypač pastoviai būnant šalia jo.

Todėl atrodytų, jog natūraliai, pagal žmogaus prigimtį, yra neįmanoma, kad sūnus jaustų pagarbią baimę savo tėvui.

Tačiau tik ne rabi Baruch Šalom jis visiškai anuliavosi prieš savo tėvą.

Iki pat paskutinių dienų prisimindavo jį su pagarba ir baime.

Ir tegul mielas skaitytojas negalvoja, kad rabi Baruchas buvo „minkštas ir švelnus“ žmogus, kuris iš prigimties būtų linkęs pasiduoti ir anuliuotis.  

Iš tiesų buvo atvirkščiai rabi Baruchas buvo ryžtingas ir savo nuomonę turintis žmogus.

Tačiau dėka darbo su savimi, viršijančio žmogiškas galimybes, pergalėjo savo prigimtį ir anuliavosi prieš savo tėvą visa širdimi ir siela.


Mokinių sąrašas

 

Baal aSulamo mokiniai buvo to meto Jeruzalės elitas, visi aukščiausio lygio išminčiai ir Toros žinovai.

Svarbiausias tarp jų, kaip jau minėta, buvo ravas Baruchas Šalom aLevi, pirmagimis Baal aSulamo sūnus.

Ravas Baruchas buvo susijungęs su savo tėvu ir mokytoju nepertraukiamu ryšiu.

Šiai Baal aSulamo mokinių grupei priklausė tokie teisuoliai kaip:

rabi Icchakas Agasi (jis tapo Baal aSulamo mokiniu 1943 metais), rabi Jehošua Horovic, rabi Mordechajus Klar, rabi Jehuda Brandvain, rabi David Meincberg, rabi Moše Baruch Lemberger, rabi Icchak Levi Krokovski, rabi Moše Jair Vainštok, rabi Šlomo Binjamin aLevi Ašlag, rabi Josef Varšavski, rabi Šija Cainvairt, rabi Josef Vainštok, rabi Meir Kuperberg, rabi Zundel Hagar.

Mokiniai, kurie atvyko iš Tiberijos: rabi Menachem Edelštein, rabi Abraham Aškenazi.

Mokiniai, prisijungę tuo periodu, kai Baal aSulamas persikėlė į Tel Avivą: rabi Binjamin Simkovski, rabi Aron Šemeš.

 

Gerai yra derinti Toros mokymąsi su paprastu darbu

 

Mūsų mokytojo Baal aSulamo mokiniai buvo didieji Jeruzalės išminčiai, visi Bal Šem Tovo mokinių vaikaičiai (Bal Šem Tovas chasidizmo pradininkas): rabi Moše Jairas buvo iš Lelovo admorų šakos, rabi Davidas Meincbergas buvo Jakovo Icchako iš Pšischo, vadinamo „Švento judėjo“, anūkas, rabi Jehuda Brandvainas turėjo ryšį su Dov Ber ben Abraham iš Mežeričo, vadinamu „aMagid aGadol“ ir su admor iš Stratino.  

Tačiau Baal aSulamas nemėgo tokių privilegijuotų, ir tam, kad išrauti iš savo mokinių tarpo bet kokias puikybės apraiškas, kylančias dėl giminystės ryšių, 1924 metais visus nusiuntė dirbti.

Ir visi dirbo statybose: jo sūnus rabi Baruch Šalom, rabi Jehuda Brandvain, rabi Davidas Meincbergas.  

Rabi  Moše Baruch Lemberger mūsų mokytojas nusiuntė dirbti vyno pardavėju.


Tora ir darbas

 

Be to, kad stengėsi iš mokinių pašalinti bet kokias privilegijuotumo apraiškas, Baal aSulamas laikėsi nuomonės, jog žmogus turi dirbti ir uždirbti savo pragyvenimui.

Nes daug sveikiau žmogaus sielai ir daug naudingiau jo dvasiniam tobulėjimui yra dirbti kelias valandas per dieną ir po to, laisvomis nuo darbo valandomis, dėti pastangas Toroje ir dvasiniame darbe, negu visą dieną sėdėti ir mokytis Toros.

Savaime suprantama, yra šiame dalyke išimčių.

Tai reiškia, kad yra tokių žmonių, kuriems geriau visą dieną užsiimti vien tik Toros mokymusi.

Tačiau tai yra išskirtiniai žmonės, apdovanoti ypatingomis sielos savybėmis.

Tuo tarpu dauguma žmonių, savo pačių naudai, turi ir dirbti.