kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                               4.


Dabar galima suprasti išminčių paaiškinimą Toros žodžiams:
„Rinkis gyvenimą“ (Dvarim 30 –19).
Sako Kūrėjas: „Aš nurodau jums, kad pasirinktumėte gyvenimą,
kaip žmogus, sakantis savo sūnui:
Rinkis geriausią dalį iš mano palikimo,
parodydamas šią dalį ir sakydamas, štai šitą imk.
Apie tai pasakyta:
„ Kūrėjas yra mano dalis ir mano taurė,
Tu laikai mano likimą, uždedi ranką ant geriausio pasirinkimo,
sakydamas: štai šitą imk“ (Raši komentarai).


Tačiau iš pirmo žvilgsnio keista, iš pradžių sako Kūrėjas „rinkis gyvenimą“,
t.y. žmogus turi rinktis pats.
O išminčiai sako, kad Kūrėjas „nurodo“ geriausią savo palikimo dalį,
jeigu taip, tai kur čia yra pasirinkimas?
Ir dar sako, kad Kūrėjas uždeda žmogaus ranką ant gero pasirinkimo.
Tai stebina labiausiai, t.y. kurgi yra žmogaus pasirinkimo laisvė?


Ir suprask, kad pasakymas yra visiškai teisingas.
Tai reiškia, kad Kūrėjas pats uždeda žmogui ranką ant geriausio pasirinkimo,
nes siūlo žmogui pilną ramybės ir malonumo dvasinį gyvenimą.
Tada, kai materialus žmogaus gyvenimas yra tuščias, be jokios prasmės,
pilnas skausmų ir kentėjimų.
Ir žmogus bėga iš tokio gyvenimo, kai tik pamato bent mažą šviesos ir ramybės spindulėlį.
Tai reiškia, kad žmogus bėga ten, kur tik gali išsigelbėti iš tokio gyvenimo, sunkesnio už mirtį.


Todėl nėra iš Kūrėjo pusės didesnės pagalbos už šitą „rankos uždėjimą“.
O visas žmogaus pasirinkimas yra tik išsilaikyti šiame kelyje,
nes jo laukia didelis darbas ir pastangos,
kol išsityrins kūną (norus), bei galės vykdyti Torą ir priedermes tinkamai.
Tai reiškia ne dėl savo malonumo, o tik tam, kad suteikti malonią dvasią Kūrėjui,
kas yra vadinama „lišma“.
Tik tokiu būdu galima nusipelnyti džiaugsmo ir malonumo, lydinčio (teisingą) Toros vykdymą.
Tačiau prieš tai, kol žmogus prieina prie šio tyrumo,
galioja „pasirinkimas“, t.y. „sustiprėjimas“ šiame gerame kelyje,
visomis galimomis priemonėmis ir gudrybėmis.
Tai reiškia, kad žmogus turi daryti viską iš visų jėgų,
kas tik yra jo rankose, kol užbaigs „tyrinimo“ procesą,
ir nenukris ח''ו (chas ve šalom, neduok dieve) viduryje kelio.


                                                               5.


Dabar galima suprasti išminčių pasakymą traktate Avot:
„Toks yra Toros kelias: valgyk duoną su druska,
gerk saikingai vandenį, miegok ant žemės,
gyvenk vargingą gyvenimą ir triūsk Toroje.
Jei tu darai taip, esi laimingas ir yra gerai tau.
Laimingas esi šiame pasaulyje, ir gerai tau pasaulyje, kuris ateis“.


Čia reikia paklausti, kuo skiriasi Toros išmintis nuo kitų pasaulio išminčių (mokymų)?
Juk kitos pasaulio išmintys nereikalauja apribojimų, kentėjimų ir vargingo gyvenimo.
Tai reiškia, kad norint įvaldyti šias išmintis,
užtenka vien tik įtempto darbo ir pastangų.
Tačiau Toros išmintis, nežiūrint į tai,
kad žmogus turi įtemptai dirbti joje, vien to neužtenka.


Iš tikro, kad įsigyti Toros išmintį, žmogus turi dar apriboti save:
„Valgyk duoną su druska, gerk saikingai vandenį...“?
Ir pasakymo pabaiga stebina dar labiau.
Pasakyta: „Jei tu darai taip, esi laimingas ir yra gerai tau.
Laimingas esi šiame pasaulyje, ir gerai tau pasaulyje, kuris ateis“.
Iš tikro gali būti, kad „pasaulyje, kuris ateis“ ir bus gerai.
Tačiau šiame pasaulyje, kai žmogus apriboja save maistu,
vandeniu, miegu ir vargingu gyvenimu,
argi galima apie tokį gyvenimą pasakyti „laimingas šiame pasaulyje“?
Ar tokį gyvenimą galima pavadinti – „laimingu gyvenimu“ šiame pasaulyje?



                                                                     6.


Tačiau iš tikro užsiėmimas Tora ir priedermėmis turi būti pagal įstatymą (tinkamas) su griežtomis sąlygomis.
Tai reiškia tik toks, kad suteikti malonią dvasią Kūrėjui,
o ne savo malonumui.
Ir prie šitokio užsiėmimo galima prieiti tik su dideliu darbu ir ypatingomis pastangomis kūno ištyrinimui.
Todėl pirmas žingsnis, tai pripratinti save,
kad negautum nieko savo malonumui netgi leistinuose dalykuose būtinuose kūno funkcionavimui, kaip valgymas, gėrimas, miegas ir kituose.
Tik taip žmogus gali atitraukti save nuo bet kokio malonumo sau, lydinčio būtinus kūno poreikius, ir gyventi: „Vargingą gyvenimą“ kaip ir pasakyta.


Tačiau po to, kai jau žmogus pripratino save,
t.y. kai jau kūnui nėra jokio noro gauti malonumą sau,
tada jis gali vykdyti priedermes tinkamai – „lišma“.
Tai reiškia sąlygoti malonią dvasią Kūrėjui, o ne dėl savo malonumo.


Ir kai žmogus praeina šį kelią,
tada jis nusipelno laimingo gyvenimo, pilno visokeriopo gerumo ir malonumo,
t.y. gyvenimo be jokio trūkumo ir bėdos, atsiveriančio užsiimant Tora „lišma“.
Kaip sako rabi Meiras:
„Kiekvienas, užsiimantis Tora lišma, nusipelno daug dalykų.
Ir ne tik, bet mato, kad visas pasaulis sukurtas tik dėl jo...

atveriamos jam Toros paslaptys ir pasidaro, kaip stiprėjantis šaltinis“ (Avot 6).


Apie tai parašyta:
„Paragaukite ir pamatysite, koks yra nuostabus Kūrėjas“,
kaip paaiškinta aukščiau.
Ištikro tas, kas pajaučia užsiėmimų Tora „lišma“ skonį,
pats mato realybės sukūrimo mintį.
Tai reiškia, kad kūrimo mintis buvo tik padaryti gera kūriniams,
nes Gero būdas yra daryti gera.
Ir žmogus džiaugiasi gyvenimo metais, kuriuos jam davė Kūrėjas,
ir „visas pasaulis sukurtas tik dėl jo“.