kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                 1.


Pradžioje jaučių didelį poreikį susprogdinti „geležinę sieną“,
kuri iškilo tarp mūsų ir tarp kabalos išminties nuo Šventyklos sugriovimo iki mūsų dienų.

Ši „siena“ labai apsunkina mūsų gyvenimą, ir kelia baimę, kad nebūtų užmiršta ši išmintis Izraelyje.
Tačiau, kai aš pradedu „iš širdies“ kalbėti su kuo nors dėl šio mokymo, pirmas klausimas, kurį užduoda visi:


1. „Kam man reikia žinoti, kiek yra angelų danguje, ir kokie jų vardai?
Argi aš negaliu pilnai vykdyti visą Torą be šitų žinių?“


2. Antras paklaus: „Juk nustatė išminčiai, kad pirmiausiai reikia „užpildyti vidų“ su Talmudu ir Tora. Ir kas gi gali apgaudinėti save, kad jau baigė atviros Toros mokymą ir liko jam tik išmokti slaptą Torą?“


3. Trečias nuogąstaus, kad „gali dėl šio užsiėmimo nukrypti nuo tiesos. Juk buvo istorijoje atsitikimų, kad žmonės iškrypo iš Toros kelio, dėl užsiėmimo kabala.
Jeigu taip, kam man šis „galvos skausmas“?
Ir koks gi naivuolis gali taip rizikuoti?


4. Ketvirtas pasakys, kad „netgi šio mokymo šalininkai leidžia užsiiminėti kabala tik „šventiems, Kūrėjo tarnams“. Ir ne kiekvienas, užsinorėjęs aptarnauti Kūrėją, gali ateiti ir aptarnauti“.


5. Penktas, ir tai svarbiausias: „Yra manyje vis tik abejonė, juk daugelis žmonių tuo neužsiima. Iš tikro visi mano kartos žmonės turi vieningą nuomonę, kad nėra reikalo užsiiminėti šiuo „slaptu mokymu“.
Be jokios abejonės yra naudingiau išmokti Talmudo lapą, nei užsiimti kabala.“


                                                               2.


Iš tikro, jei įsigilinsime į patį aktualiausią mūsų egzistencijos klausimą,
užtikrintas aš, kad visos abejonės ir klausimai pasislėps „už horizonto“,
pažiūrėsi į juos ir jų nerasi.
Ir tai piktas klausimas, kurį klausia visi pasaulio gyventojai:
koks mano gyvenimo tikslas?

Tai yra gyvenimo metų skaičius, kuris toks brangus mums,
ir kuris pilnas pripildytas kentėjimų ir skausmų,
kuriuos mes kenčiame gyvendami.
Kas gi gali mėgautis jais (gyvenimo metais)?
Arba tiksliau: kam aš (savo egzistencija) suteikiu malonumą?
Ir tiesa ta, kad jau pavargo visų kartų tyrinėtojai nuo šio klausimo.
O tuo labiau mūsų kartoje jau niekas nedrįsta viešai apie tai mąstyti.
Tačiau nežiūrint viso to, šis klausimas bado mums akis savo tikroviškumu.
Ir, jei kartais „pagauna“ mus nepasiruošusius, jis stipriai „duria“ mums į smegenis, ir „patiesia“ ant žemės.
Tol kol mums pasiseka surasti žinomą „pasiteisinimą“:
pasinerti į kasdieninio gyvenimo sūkūrį, kaip ir vakar.



                                                                3.


Atsakymas į šią uždarą mįslę: מה טעם בחיינו (Ma taam bechajeinu) – „koks yra mano gyvenimo tikslas“?

Parašyta: 'טעמו וראו כי טוב ה (Taamu u reu ki tov Hašem) – „paragaukite ir pamatysite, koks yra nuostabus Kūrėjas“.
Tai reiškia, kad vykdantys Torą ir priedermes pagal įstatymą,
jaučia gyvenimo skonį, mato ir liudija, kad Kūrėjas (gyvenimas) yra nuostabus.

Išminčiai sako: „Kūrėjas sukūrė pasaulius, tam, kad suteiktų malonumą kūrinijai“,
nes „Gero“ prigimčiai būdinga daryti gerą.
Tačiau tie, kurie neparagavo gyvenimo skonio,
kurį suteikia jiems Tora ir priedermės, negali suprasti ir pajausti, kad Kūrėjas geras.
Kaip sako išminčiai, Kūrėjo mintis, kuriant kūriniją, buvo tik suteikti jai malonumą.
Todėl nėra jiems kito patarimo, tik pradėti vykdyti Torą ir priedermes pagal įstatymą.
Parašyta Toroje (Dvarim): „Žiūrėk, daviau tau šiandien gyvenimą ir gėrį, mirtį ir blogį“.
Todėl prieš Toros davimą, buvo pasaulyje tik blogis ir mirtis.


Kaip sako išminčiai: „nusidėjėliai net, būdami gyvi, vadinami mirusiais“,
nes geriau mirtis, negu toks gyvenimas.
Tai reiškia, kad kančios ir nepritekliai, kuriuos jie kenčia, yra keliasdešimt kartų didesni už tą menką malonumą, kurį žmogus jaučia retsykiais tokiame gyvenime.
Tačiau dabar, kai nusipelnėme Toros ir priedermių, kurių (teisingas) laikymasis sąlygoja mums tikrą gyvenimą, teikiantį tik džiaugsmą.
Todėl ir parašyta: „Paragaukite ir pamatysite, koks yra nuostabus Kūrėjas (gyvenimas)“.


Tora sako: „Žiūrėk, daviau tau šiandien gyvenimą ir gėrį“,
ko nebuvo pas jus realybėje prieš Toros davimą visai.
Ir užbaigia: „Išsirink gyvenimą, kad gyventum tu ir tavo palikuonys“.
Iš pirmo žvilgsnio pasakyta dvigubai: „Išsirink gyvenimą, kad gyventum“.
Bet čia yra kalbama, kad gyvenimas, vykdant Torą ir priedermes, yra tikras gyvenimas.
Tada, kai gyvenimas be Toros ir priedermių yra sunkesnis už mirtį,
kaip sako išminčiai:
„Nusidėjėliai net būdami gyvi vadinami mirusiais“.
Todėl ir parašyta: „Kad gyventum tu ir tavo palikuonys“.


Tai reiškia, kad žmogus, gyvendamas be Toros, ne tiktai sau pačiam neteikia gyvenimo ir malonumo, bet taip pat negali to duoti ir kitiems – netgi vaikams,
kurie jam gims, nebus ramybės.
Todėl jo vaikų laukia gyvenimas sunkesnis už mirtį,
ir kokį paveldą galima duoti jiems?
Tačiau žmogus, (teisingai) laikydamasis Toros ir priedermių,
ne tik kad pats nusipelno mėgautis gyvenimu,
jis taip pat džiaugiasi gimusiais vaikais, nes gali jiems perduoti gėrį.
Kaip ir parašyta: „Kad gyventum tu ir tavo palikuonys“.
Tai reiškia, kad yra papildomas malonumas dėl to, kad ir savo sūnums žmogus sąlygojo „gyvenimą“.