kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

מבוא לספר הזהר 

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                9.


Ir kaip sakėme Trečiame apribojime, kad Zoharas nekalba apie patį Acilut pasaulį,
todėl Acilut pasaulis yra, kaip „baltas knygos lapas”.

Tai reiškia, kad Zohare yra kalbama tik apie švytėjimą trijuose B – J – A pasauliuose,
ir tai yra kaip „rašalo” aspektas,
kuriuo knygoje yra užrašomos raidės ir jų junginiai.
Todėl knyga Zohar kalba tik minėtų dviejų apribojimų ribose,
t.y. apie švytėjimą, kurį pasauliai B – J – A savo „vietose” gauna iš Acilut pasaulio.


Iš tikro, praeinanti pro pasaulio Acilut „parsą” (pertvarą) šviesa, labai sumažėja,
ir skaitosi tik „Acilut indų švytėjimu”.
Iš kitos pusės pasauliai B – J – A gali pakilti virš „parsos” į Acilut pasaulį,
ir tada Acilut pasaulio sfirot Bina, Tiferet ir Malchut „apsirengia” B – J – A pasauliais.
Tada šie pasauliai vietoj pilnos šviesos gauna tik Acilut pasaulio „švytėjimą”.


                                                             10.


Tačiau pavyzdys nepilnai atitinka dalyką, kurį nori parodyti.
Tai reiškia, kad bet kokioje mūsų pasaulio išminties knygoje,
kaip ir baltame popieriuje bei raidėse nėra gyvybės dvasios.
Ir „lapo“ bei „raidžių“ atveriama esmė nėra pačiose raidėse,
bet jų „išorėje“, t.y. besigilinančio prote.
Tačiau keturi dvasiniai pasauliai A – B – J – A patys yra „Dangaus knyga“.
Ir visas intelektas (mochin), esantis dvasinėje ir materialioje realybėje,
yra pačiose „raidėse“ ir „išeina“ iš jų.
Todėl suprask, kad balta spalva „Dangaus knygoje“, kuri yra knygos „nešėjas“ pati yra „intelektas“, o trys rašalo rūšys tik paaiškina šį intelektą.



                                                                     11.


Taip pat reikia suprasti keturis aukščiau pateiktus realybės suvokimo lygius:

1. materija;

2. forma, apsirengusi materija;

3. abstrakti forma;

4. esmė.


Pirmiausiai apibūdinkime juos mūsų pasaulio sąvokomis.
Pvz., kai sakome „didvyris“, „tikras, tiesus žmogus“, „melagis“ ir pan., mes iškart nurodome:

1. materiją, t.y. žmogaus kūną;

2. formą, apsirengusią materija, t.y. didvyriškumą, tiesumą arba melagingumą;

3. abstrakčią formą, t.y. tą savybę, kurią galima „išvilkti“ iš žmogaus kūno: didvyriškumą, tiesumą ir melagingumą , ir suvokti šias tris formas, pačias iš savęs, kai jos nėra „apvilktos“ jokiu žmogaus kūnu.
Tai reiškia, kad galima suvokti didvyriškumo, tiesumo ar melagingumo savybes ir išskirti juose dorybę ar neigiamą aspektą, kai jos yra „apsirengusios“ materija.

4. Žmogaus esmę.