• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) ir rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Rabi Nachum Klar – ravo Barucho mokinys ir pagalbininkas  (4)

„Koks yra geras kelias, kuriuo eina žmogus? – Tai gera širdis“ (Avot 2:9)

Rabi Nachumas buvo labai geros širdies žmogus.

Pamenu, kartą paprašiau, kad ateitų pas mane.

Buvo susikaupę daug visokių dalykų, kuriuos reikėjo sutvarkyti: laukė spynų pakeitimas, elektros remontas ir t.t.

Jis išsitraukė savo įrankius ir ėmėsi darbo.

Dirbo su džiaugsmu ir gerai nusiteikęs.

Suprantama, už darbą neprašė jokio atlygio.

Toks buvo Nachumas – jam patiko padėti artimui ir tai darė iš visos širdies.

Jam buvo didžiausias malonumas, kai jo kas nors paprašydavo pagalbos.

Jeigu pats sulaukdavo svečių, priimdavo juos su džiaugsmu.

Jis buvo persisunkęs meile artimui.

Dėl šios savybės jis buvo visų mylimas ir mėgiamas.

Ravo Barucho Mokymo namuose nebuvo žmogaus, kuris nemylėtų Nachumo.

Nachumo gerumas buvo neapsakomas – jei kas nors paprašydavo pagalbos, niekada neatsisakydavo.

Šimtai žmonių yra sulaukę pagalbos iš jo.

Jis turėjo „auksines rankas“ ir ko tik nesiimdavo, jam viskas sekdavosi.

Ravas Šlomo Zlošinski pasakojo:

„Kartą sužinojau, jog Nachumas Šabatui atvyksta iš Jeruzalės į Bnei Braką.

Paskambinau jam ir paprašiau, jog paimtų siuntinį iš mano tėvo, gyvenančio Jeruzalėje.

Nuo to laiko, nebuvo nei vieno sykio, kad važiuotų iš Jeruzalės į Bnei Braką ir nepaskambintų man pasiteirauti, ar nereikia paimti ir atvežti man siuntinio...“.

Netgi tada, kai vedė ir apsigyveno Jeruzalėje, jis toliau tęsė vidinės Toros mokymą ir naktines pamokas.

Jis kiekvieną naktį keldavo į pamokas, kurios vyko jo tėvo namuose, į kurias rinkdavosi ravo Barucho mokiniai, gyvenantys Jeruzalėje.

Kiek vėliau atsirado pamokos jauniems Toros mokiniams, kurie gyveno įvaiuose Izraelio kampeliuose, vykstančios telefoninio ryšio pagalba.

Nachumas jose buvo vienas iš labiausiai pasižymėjusių ir dominuojančių mokinių.

Visada stengdavosi išsiaiškinti ir suprasti viską giliai ir pilnai.

Ir netgi jungdavosi prie tų, kurie valandą prieš pamoką dar skaitydavo ravo Barucho straipsnius.

Nachumas buvo be galo kuklus.

Nors jo širdis degė, bet bendruomenėje jis niekuomet nekalbėdavo apie tai, ką mokėsi ar apie darbą Kūrėjui.

Kad užsidirbtų pragyvenimui, dirbo ješivoje „Toros ugnis“, esančioje Jeruzalės senamiestyje.

Ir netgi darbo metu visas buvo paniręs į darbą Kūrėjui.

Jis diskutuodavo su ješivos vadovu ar su kitais mokiniais apie įvairius aspektus, kurie kildavo jam iš ravo Barucho mokymo.

Vienam draugui jis užsiminė, jog ketina palikti šitą darbą.

Ir tik po didelių įprašinėjimų atskleisti priežastį, jis pasakė:

„Todėl, kad tai trukdo man dirbti Kūrėjui“.