• וימררו את חייהם בעבדה קשה בחמר ובלבנים ובכל עבדה בשדה את כל עבדתם אשר עבדו בהם בפרך. שמות א' – יד Apkartino mūsų gyvenimą sunkiu darbu...ir visais lauko darbais, kuriuos dirbo vergiškai“ (Šmot 1 – 14).

שלבי הסולם חנוכה הכוחות שצריכים בעבודה  

Šlavei haSulam „Jėgos dvasiniame darbe“

ravas Baruchas Ašlagas

                                                         (Ištraukos)

Chanukos dainoje „Mano išsigelbėjimo stiprybės Uola“ parašyta:
„Graikai susirinko prieš mane chašmonėjų dienomis ir pralaužė bokšto sieną“.
Tai reiškia, kad „graikai“, t.y. egoistinės, „racionalios“ mintys žmoguje,
pralaužė sieną – tikėjimą Kūrėju.

Iš tikro, kai žmogus nori dirbti sąlygojimo darbą Kūrėjui, virš esamos logikos,
būtent tada „susirinko graikai prieš mane“.
Ir pradėjo žmogų pulti „graikų“ mintys, sakančios:
tik tai, ką pateikia „blaivus“ protas apsimoka daryti.
Tada, norintiems nugalėti savo egoistinę prigimtį, aišku,
kad tik Kūrėjas gali padaryti stebuklą.
Ir aišku, kad negali žmogui padėti jokia kita jėga,
t. y. yra suvokiama aiškiu protu,
kad tik pats Kūrėjas gali padaryti stebuklą.

Dabar aišku, kodėl parašyta Chanukos palaiminime:
„Atidavei stipriuosius į silpnųjų rankas“.
Tai reiškia, kad stipriąsias „graikų“ egoistines mintis ir norus Kūrėjas atidavė į Izraelio,
t. y. žmogaus, einančio tiesiai į Kūrėją, rankas.
Ir tai vadinasi „stebuklu“,
nes natūrali žmogaus prigimtis negali nugalėti šių minčių.

Visa tai moko mus, kad žmogus negali sakyti,
jog jame nėra jėgų nugalėti savo egoizmą,
t. y. dirbti Kūrėjui.
Ir taip pat žmogui yra parodoma,
kad jei jis būtų net „herojų herojus“,
vis tiek negalėtų nugalėti gamtos, t. y. savo prigimties.
Apie tai parašyta:
„Ne stiprybe išsigelbsti žmogus“, o tik „Kūrėjo akys“ ant laukiančių „Jo gerumo“ (Tehilim 33).
Todėl visos jėgos dvasiniame darbe apibrėžiamos:
Prašymu (malda) ir tikėjimu.
Ir tik Kūrėjas gali su teikti žmogui naują prigimtį,
bei duoti tikrą stiprybę ir gerumą.