• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) ir rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Rabi Šmuelis Kohenas – ravo Barucho mokinys  (2)

Mokymo tvarka

Šalia didelio jausmingumo, ravas Šmuelis buvo taip pat ir labai aštraus proto žmogus.

Todėl ravas Baruchas pavedė jam mokyti įvairias mokinių grupes.

Į kiekvieną dalyką įsigilindavo tiek giliai ir skirdavo jam tiek laiko, kiek reikėjo, kad klausantieji pilnai suprastų.

Kiekviena jo diena prasidėdavo pirmą valandą nakties.

Atsikeldavo ir važiuodavo į Mokymo namus, kur garsiai skaitydavo vieną iš ravo Barucho straipsnių.

Jis skaitydavo, o visi klausydavo.

Po to mokydavosi „Įvadą į mokymą apie dešimt sfirot“.

Pamoka trukdavo iki ryto.

Dieną jis dirbdavo, užrašinėdavo šventus tekstus.

Turėjo dar ir kitą veiklą interjero projektavimo srityje.

Šią profesiją įgijo dar jaunystėje.

Po pietų grįždavo į Mokymo namus, kur iki vėlumos mokydavosi Baal aSulamo tekstų.

Didžiulis pastovumas ir lėmė labai gilų Baal aSulamo tekstų supratimą.

Tačiau nežiūrint jo žinių ir statuso, niekada nesididžiavo prieš kitus.

Priešingai – visada stengėsi neišsiskirti ir būti kaip visi – kuklus ir paprastas.

Nemėgo tų pareigų, kurios iškeldavo jį, kaip svarbų asmenį.

Tačiau kadangi neturėjo pasirinkimo, privalėjo tas pareigas atlikti.

Ravo Barucho artumas ravui Šmueliui

Ravas Baruchas labai mylėjo ravą Šmuelį.

Mokiniai prisimena, jog kiekvieną Šabato vakarą šventinių vaišių metu, ravas Baruchas dalindavo mokiniams obuolius.

Tačiau tik ravas Šmuelis gaudavo iš to obuolio, iš kurio valgydavo mokytojas ravas Baruchas.

Pro ravo Barucho akis nepraslydo didžiulės ravo Šmuelio pastangos Kūrėjo darbe, kurias jis dėdavo dieną ir naktį.

Neliko nepastebėtas begalinis ravo Šmuelio atsidavimas ir darbas tarpusavio santykiuose.

Ravas Baruchas matė ir tai, jog ravas Šmuelis visada dalyvaudavo Šabatuose ir šventėse, nors kartais tam prireikdavo sukaupti paskutines jėgas.