• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

שערי קדושה חלק ג שער ב 

Šventumo vartai Trečia dalis. Antrieji vartai

rabi Chaimas Vitalis

                                                       2.

Išnagrinėsime klausimus, kuriuos paklausėmė pradžioje.
Žmogaus esmė yra ta, kad jis savyje apima visus pasaulius,
kaip bendrai taip ir su visomis smulkmenomis.
Ir viso šito nėra kituose kūriniuose, nes kiekvienas kūrinys apima tik tą pasaulį,
kuriame jis yra sukurtas.
Tačiau žmogus apima visus pasaulius ir išorinius ir vidinius.

Kaip?
Iš pasaulio Asija yra pas žmogų kūnas „iš dulkių“ (עפר) vadinamu „žemiausiu pasauliu“,
kuriame yra „pagrindinė“ siela (נפש – nefeš) iš aspekto „klipot“.
Šios sielos dalies viduje yra kita sielos dalis (רוח - ruach) iš aspekto „angelai“,
skirta „augaliniui“ lygiui.
Toliau sielos viduje yra „žmogaus“ sielos dalis iš aspekto (נשמה – nešama).

Visi šie lygiai gauna šviesą iš dešimties sfirot, kurios yra keturiuose pasaulio Asija pagrinduose, tam kad „atgaivinti“ juos.
Ir viskas tuo pačiu būdu yra pasauliuose Jecira, Brija ir Acilut.
Taip pat išaiškėja sielos „didumas“, nes jos šviesa išeina iš dešimties sfirot,
t.y. iš Kūrėjo dalies.
Apie tai parašyta:
„Jūs esate sūnūs savo Kūrėjui“ (Dvarim 14 – 1).
Iš tikro siela yra „drabužis“ dešimčiai sfirot,
t.y. teisuoliai savo veiksmais yra susilieję su Kūrėju.
Kaip pasakyta:
„Ir jūs, susilieję su Kūrėju“ (Dvarim 4 – 4).
Tai reiškia visišku susiliejimu su dešimčia sfirot.

Toliau išnagrinėsime „gėrio“ ir „blogio“ instinktą žmoguje, bei jų prasmę.
Ir tai du instinktai sukurti bei „pridėti“ prie žmogaus sielos.
Iš tikro „švytėjimas“, šviečiantis angelams, vadinamas „gėrio“ instinktu.
Ir „švytėjimas“, apšviečiantis klipot, vadinamas „blogio“ instinktu.
Taip pat „blogis“ randasi „gėrio“ instinkto išorėje,
ir yra jam kaip „lupena“ (klipa).

Žmogaus siela yra šių instinktų viduje,
todėl ji vadinasi „žmogaus esmė“.
Iš tikro žmogaus siela, būdama pagrindu, turi pasirinkimą,
ar persverti žmogų į vieną ar į kitą pusę.
Ir geriausias sielos pasirinkimas – persverti viską į „gėrio“ pusę,
nes siela ir „gėrio“ instinktas yra vienodos šventos prigimties.

Tačiau kūno polinkis – persverti viską į „blogio“ pusę,
nes blogio ir kūno vienoda prigimtis.
Tai ir yra visa žmogaus „vidinė kova“.

Tačiau siela gali įvykdyti savo paskirtį – priedermių vykdymą, tik kūno pagalba.
Ir kūnas yra artimas „blogiui“, todėl jis labai „priešinasi“ priedermių vykdymui,
ir sielai yra labai sunku nugalėti kūną.

Iš tikro sielos esmė yra virš šių dviejų (gėrio ir blogio) instinktų,
todėl siela gali pasirinkti „gėrio“ instinktą.
Tačiau sielai, norėdama atlikti priedermes,
turi labai didelį ir sunkų „darbą“ su kūnu,
nes kaip jau sakėme, kad atlikti priedermes galima tik su tik kūno „pagalba“.
Todėl reikia gerai suprasti,
kad po mirtes negali „bausmė“ ir „atlygis“ būti atskirai kūnui,
ir atskirai sielai.
Iš tikro siela ir kūnas buvo kartu „apsirengę“ vienas kitu, gyvenime,
todėl „užmokestį“ ar „bausmę“ turi gauti kartu.