Po mokytojo Baal aSulamo mirties rabi Menachem Idelštein
tapo pačiu ištikimiausiu Baal aSulamo sūnaus
ravo Barucho mokiniu.
Jis netgi persikėlė gyventi į Bnei Braką, kad tik galėtų būti arčiau savo mokytojo.
Kiekvieną naktį, jis kaip ištikimas
kareivis žingsniuodavo į naktines pamokas pas ravą Baruchą, kurios
prasidėdavo antrą valandą nakties ir trukdavo iki pat ryto.
Taip pat ir kiekvieną dieną, po pietų, jis vėl traukdavo pas savo mokytoją.
Rabi Menachem nepraleisdavo nei vienos pamokos, ir nei vienos šventės.
Kiekvieną penktadienį rabi Menachem atvykdavo
į Maldos namus dar likus keletui valandų iki Šabato pradžios.
Jis
stengdavosi paruošti viską, ko reikia Šabatui.
Paruošdavo baltas sraltieses,
skirtas užtiesti stalams, taip pat žydras barchatines staltieses, kurios
buvo tiesiamos ant ravo Barucho ir ant chazano maldos stalų.
Paruošdavo kavos ir arbatos. Dar sutvarkydavo knygas.
Ir kai jau viskas būdavo atlikta, prisijungdavo prie ravo Barucho ir kartu su juo mokydavosi švento Ari knygą „Intencijų vartai“, kalbančią apie Šabato aspekus.
Ravui Menachem pastovus mokymasis su ravu
Baruchu buvo nepajudinamas dėsnis.
Gyvenime niekada nėra praleidęs
naktinės pamokos su savo mokytoju.
Ir netgi kai Šabatą švęsdavo
kur nors kitur, jis vis tiek pirmiausiai ateidavo į ravo Barucho
Mokymo namus, ir čia kaip įprastai mokydavosi iki pat ryto kartu su
savo mokytoju.
Ir tik tada vykdavo švęsti Šabato, nežiūrint į didelį atstumą, kurį jam tekdavo važiuoti...