Rabi Menachem pasakojo, kad Baal aSulamas
turėjo vieną mokinį, vardu rabi Binjaminas Simkovski.
Pats Baal aSulamas pasakė ravui Menachem, jog rabi Binjaminas yra didelis žmogus.
Jis dirbo metalo parduotuvėje ir kiekvieną naktį, vidurnaktį, keldavosi mokytis.
Vieną dieną, prieš Baal aSulamui įeinant į Mokymo namus, kur ketino surengti „tišą“ (šventines chasidų vaišes su šventais pokalbiais), rabi Binjaminas paklausė:
„Menachem, ar nori, kad atskleisčiau tau didžiulę paslaptį?“
Rabi Menachem be abejo atsakė teigiamai.
Tada rabi Binjaminas atskleidė jam tai, ką Baal aSulamas pasakys per tišą.
Taip iš
tikrųjų ir atsitiko – Baal aSualamas pasakė tiksliai tai, apie
ką kalbėjo rabi Binjaminas.
Rabi Menachem paaiškino, jog tai buvo
dėl didelio rabi Binjamino susijungimo su savo mokytoju Baal
aSulamu.
Visą savo gyvenimą rabi Menachem buvo pilnas
atsiminimų ir įspūdžių iš buvimo šalia didžio Kūrėjo
žmogaus Baal aSulamo.
Dėka šių atsiminimų kiekviena jo gyvenimo
diena buvo pripildyta džiaugsmo ir gyvybės, netgi praėjus
daugeliui metų po Baal aSulamo mirties.
Kai jis norėdavo pajausti
džiaugsmingumą ir susijungimą, užmerkdavo akis ir įsivaizduodavo
Baal aSulamą – kaip jis atrodė ir ką jis kalbėjo.
Ir iš karto
pajusdavo sielos susižadinimą ir naujų jėgų antplūdį darbui
šventume.
Apie rabi Menachem didžiulį ryšį su savo mokytoju mes galime pamatyti iš sekančių žodžių, kuriuos jam parašė savo laiške Baal aSulamas.
Štai ką jis rašė:
„Gavau tavo laišką, ir be galo džiaugiuosi sužinojęs, jog mokaisi iš mano knygų.
Dalykas tas, jog kuomet susijungi su knyga ir jos
„protu“, susijungi taip pat ir su manimi.
Tai yra didžiausia dovana, kuri labiausiai priartina prie tikslo.
Ir viskas priklauso tik nuo darbo ir nuo pastangų kiekio“.