• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

יהדות הלכה למעשה 

Praktinė Halacha (Įstatymai)

I.M.Lav

„Mincha“ Jom-Kipuro išvakarėse

„Mincha“ šią dieną priimta melstis anksti – iš karto po pusiaudienio, kad po maldos, kol dar saulė aukštai, pabaigti paskutinę dienos trapezą, seuda amafseket.

Šios „Minchos“ „Šmone esre“ – tai įprasta kasdieninė „Šmone esre“, vienok prie tos jos dalies, kurią visa bendruomenė sako pašnibždomis, reikia prijungti וידוי „Vidui“ („išpažintis“) – pačios atgailos esmės išraišką.

Jom-Kipuro metu „Vidui“sakoma 10 kartų: du kartus per „Maarivą“, du kartus per „Šacharitą“, du kartus per „Musafą“, du kartus per „Mincha“, vieną kartą per „Neila“ – ir dar vieną kartą per „Mincha“ Jom-Kipuro išvakarėse.

Šią dieną priimta aukoti labdarai daugiau pinigų, nei įprasta.

Po „Minchos“ pasineriama į „mikve“, apsirengiama šventiniais drabužiais ir pradedama seuda amafseket.

Pažodinis šio pavadinimo vertimas – „atskirianti trapeza“: jis atskiria laiką, kai leidžiama valgyti nuo pasninko laiko.

Jos metu rekomenduojama valgyti lengvą, greitai virškinamą maistą.

Seuda amafseket reikia pabaigti vėliausiai pusė valandos iki saulės laidos.

Nes dar reikia suspėti perskaityti „Švarią maldą“ ir „Kol nidrei“, kurios skaitomos prieš saulei leidžiantis! 

Prieš pradedant šių maldų skaitymą, kiekvienam reikia susimąstyti: ar aš iš tiesų paprašiau atleidimo visų, kuriuos įžeidžiau? Ar pašalinau visus nesusipratimus? Užglaisčiau visas nuoskaudas, kurias padariau? 

Svarbu atminti: svarbiausia per Jom-Kipurą – sutvarkyti savo santykius su kitais žmonėmis, santykius su bendruomene.

Jom-Kipur – tai geros valios diena, išperkanti žmogaus nuodėmes prieš Kūrėją, vienok nuodėmes, padarytas prieš kitus žmones, Jom-Kipuras išperka tik su viena sąlyga: jei skriaudėjas sugebės gauti atleidimą iš nuskriaustojo. 

Pasakyta Toroje: „Nes šią dieną būsite jūs išpirkti, būsite jūs apvalyti nuo visų jūsų nuodėmių prieš Kūrėją“ – tai yra, atgailos pakanka tik išpirkimui tų nuodėmių, kurios yra „prieš Kūrėją“, tačiau išpirkimui nuodėmių, padarytų kito žmogaus atžvilgiu, neužtenka vien tik atgailos.

Jas reikia ištaisyti veiksmais.

Priimta, kad prieš eidamas į sinagogą, šeimos galva palaimina visus vaikus: kiekvieną atskirai, dėdamas dešinę ranką ant jo galvos ir sakydamas tą palaiminimą, kuriuo laimina liaudį kohenai, ir pridurdamas: „Te padarys tave Dievas panašų į Efraimą ir Menaše... Ir duos tau Valdovas gausą, palaiminimą ir sėkmę visuose tavo užsiėmimuose, ir užrašys, ir sutvirtins šį užrašą antspaudu geram ir ilgam gyvenimui tarp visų teisiųjų, visos Izraelio tautos tarpe – „amen! “

Per Jom–Kipurą uždrausta: valgymas ir gėrimas, prausimasis, tepimasis aliejais ir kremais, odinės avalynės nešiojimas ir intymūs santykiai.

Odinės avalynės nesiauna todėl, kad jinai primena apie bendrą nevalingą nuodėmę: užmušimą ir kančių sukėlimą gyvūnams, iš kurių odos ši avalynė padaryta.

Vietoje odinės galima autis guminę ar medžiaginę avalynę. 

„Švari malda“

Užsidėti „talitą“ ir perskaityti „Kol nidrei“ būtina dar dieną, todėl į sinagogą reikia ateiti dar prieš saulės laidą.

Rengiantis „talitu“ sakomas įprastas palaiminimas – tas, kuris visada sakomas ryte, prieš „Šacharit“: „Palaimintas... pašventinęs mus Savo priedermėmis ir liepęs mums apsivilkti „cicitu“!“

„Machzore“ Jom-Kipuro dienai prieš „Kol nidrei“ atspausdinta „Švari malda“ – širdingas, intymus pokalbis su Kūrėju apie tai, kas nutiko mums praeityje, apie tai, kad jis mus pasirinko, apie atlygį ir bausmę...

O jos pabaigoje – vilties dėl geros ateities išreiškimas: „O Tu juk sutvėrei žmogų tam, kad galiausiai duoti jam gėrį, ir sukūrei jo sieloje du potraukius, potraukį gėriui ir potraukį blogiui – kad būtų jam pasirinkimo laisvė tarp gėrio ir blogio, kad atlyginti jam už gerą pasirinkimą, nes taip liepė Tavo išmintis, taip parašyta Toroje: „Žiūrėk, aš dedu priešais tave šiandien gyvenimą ir gerumą, mirtį ir blogį – taigi rinkis gyvenimą!“ Ir štai aš, mano Dieve, nesiklausiau Tavęs ir ėjau paskui savo blogus potraukius, pagal savo širdį, aš paniekinau gėrį ir išsirinkau blogį. Aš ne tik neištyrinau savęs – bet suteršiau save...“

Ir dar: „Ir štai, Kūrėjau, mano Dieve, Tau gerai žinoma, kad visose mano nuodėmėse ir prasižengimuose nebuvo ketinimo supykdyti Tave, sukilti prieš Tave – aš tiesiog ėjau paskui mano blogojo prado patarimus, kuris visada, kiekvieną dieną stato žabangas mano kelyje. O aš – vargšas, skurdžius, kirminas, o ne žmogus, per daug silpnas, kad atsilaikyti prieš jį. Sunkus darbas, kad išmaitinti šeimą, rūpesčiai ir nerimas užspaudė mane. Ir kadangi Tau gerai žinoma visa tai, o taip pat, kad „nėra žemėje teisaus žmogaus, kuris nenusidės“, - Savo didžiu maloningumu Tu davei mums vieną dieną metuose, didžią ir šventą dieną, šį Jom-Kipurą, mūsų gerovei, kad mes grįžtume pas Tave, kad išpirkti visus mūsų prasižengimus ir išvalyti mus nuo mūsų nešvarumo...“

Pabaigus šią maldą yra prašoma: „Švarią širdį duok man, o Viešpatie, ir ištikimybės dvasią atnaujink manyje!“

Su šia viltimi pradedama „Kol nidrei“.