• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הקדמה לספר פנים מאירות ומסבירות  

Įvadas į knygą „Veidas šviečia ir paaiškina“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                           15.

Dabar galime suprasti gėrio ir blogio „Pažinimo medžio“ nuodėmę,
kurios gilumas neišpasakytas, ir išminčiai, „atvėrę mums sprindį“, uždarė dešimt.
Pradžioje parašyta:
„Ir buvo Adamas ir jo žmona abu nuogi ir nesigėdino“ (Berešit 2 – 25).
Ir žinok, kad „drabužių“ aspektas, tai „išorinis indas“, t.y. noras.
Todėl Tora taip abibūdina šią nuodėmę, pasakė išminčiai:
„Siaubingas kaltinimas (šmeižtas) žmonėms (Tehilim 66 – 5)“.
Tai reiškia, kad nuodėmė jau buvo „paruošta“ iš pradžių.

Iš tikro pradžioje Adamas ir jo žmona buvo sukurti be „išorinių indų“, tik su „vidiniais“, išeinančiais iš „šventumo sistemos“, todėl jie „nesigėdino“.
Tai reiškia, kad jie nejautė trūkumo, nes „gėda“ yra „trūkumo pajautimas“.
Ir žinoma, kad „trūkumo pajautimas“ yra pirma priežastis užpildyti šį „trūkumą“,
kaip tik ligonis, žinantis, kad jis serga yra pasirengęs gydytis.
Tačiau, jei ligonis nejaučia kad serga, jis negali gydytis.
Ir ši užduotis „uždėta“ ant „išorinių indų“ (norų), sudarančių „kūno“ aspektą.
Šie „indai“ yra „tušti“, be šviesos, nes yra atėję iš „tuštumos“,
kuri pagimdo juose „trūkumą“, todėl atsiranda „gėda“.
Tai reiškia, kad gėda verčia užpildytų trūkumą,
t.y. pritraukti „supančią šviesą“,
kuri galėtų užpildyti tuos tuščius „indus“ (norus).

Ir todėl parašyta:
„Ir buvo Adamas ir žmona abu nuogi“ be „išorinio indo“,
todėl „nesigėdijo“.
Tai reiškia, kad nejautė trūkumo, ir todėl negalėjo įvykdyti „Kūrimo tikslo“,
kuriam ir buvo sukurti, t.y. begalinio šviesos (malonumo) gavimo.
Tačiau reikia suprasti pirmo Adamo, „Kūrėjo rankų darbo“, dvasinį aukštumą.
Ir taip pat jo žmoną,
kurią Kūrėjas apdovanojo ypatinga intuicija, kaip parašyta:
„Ir padarė („vajiven“ (pastatė) nuo žodžio „bina“ (protas)) iš šonkaulio“.

Iš tikro labai keista, kodėl jie taip kvailai „suklupo“,
ir pasidarė, kaip „kvailiai“ negalėdami apsisaugoti nuo gyvatės gudrumo?
Taip pat ir apie gyvatę liudija Tora, kad ji „buvo protingiausia iš visų lauko gyvių“.
Todėl, kaip ji galėjo pasakyti tokią kvailystę ir beprasmybę,
t.y. jei suvalgysite „Pažinimo medžio“ vaisių, būsite, kaip Dievai?
Ir kaip šis kvailumas rado vietą žmonių širdyse?
Ir dar parašyta, kad Adamas ir Chava ne dėl noro tapti Dievais valgė nuo pažinimo medžio,
bet iš paprasto smalsumo, nes:
„Geras medis valgiui“.
Juk tai tik „gyvuliškas“ troškimas (valgiui)?!