Menachem (מנחם – išvertus reiškia „paguoda“) – rabi Simcha (שמחה – išvertus „džiaugsmas“) sūnus.
Ir šis vardas
visiškai atitiko jo šeimininką. Baal aSulamas aiškino, jog tėvas
ir jo palikuonis atitinka priežastį ir pasekmę.
Tad ravo Menachemo
„tėvas“, tai yra priežastis, kuri pagimdė jo veiksmus ir
mintis, buvo džiaugsmas.
Būtent dėl to jis guodė ir ramino visus po Baal aSulamo laidotuvių.
Visą gyvenimą ravas Menachem buvo kupinas
džiaugsmo ir džiugesio.
Šiuo džiaugsmu užkrėsdavo visus aplink esančius, ir pakeldavo visiems nuotaiką.
Šalia jo neįmanoma buvo likti liūdnam.
Rabi Menachem gimė Avo mėnesio („Menachem
av“) pradžioje, todėl jį tėvas ir pavadino Menachem.
Jis gimė
ravo Simcha šeimoje, Liublino mieste, Lenkijoje.
Po kurio laiko jo
tėvas persikėlė gyventi į Izraelį ir nusivežė ten taip pat ir
visą savo šeimą bei savo sūnų rabi Menachem.
Apsigyveno bute
Jeruzalės senamiestyje.
Kai rabi Menachem atvyko į Izraelį, jam
buvo dvylika metų.
Jis mokėsi ješivoje „Chajei olam“ ir buvo
vienas iš ravo Davido Meincbergo mokinių.
Jis labai
prisirišo prie rabi Davido, todėl netgi ir pabaigęs savo mokslus
ješivoje, jis pasiliko prie ravo Davido – liko gyventi pas jį.
Rabi Menachem daugybę kartų prašydavo rabi Davido, kad pažadintų
jį vidurnaktį.
Tokiu būdu jis nusipelnė pamatyti rabi Davido darbą Kūrėjui.
Kai ravas Menachem suaugo, rabi Davidas
nusivedė jį pas savo mokytoją Baal aSulamą.
O kaip yra žinoma,
Baal aSulamas lengvai mokinių nepriimdavo.
Todėl susitarė su rabi Menachem, kad šis tris mėnesius kiekvieną naktį atsikels vidurnaktį ir mokysis vienas.
Ir jei sugebės padaryti tai
nepraleidęs nei vieno karto, tada bus pasiruošęs prisijungti prie
Baal aSulamo mokinių grupės.
Rabi Menachem įvykdė šią sąlygą ir buvo priimtas į mokinius.