kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

הקדמה לספר פנים מאירות ומסבירות 

Įvadas į knygą „Veidas šviečia ir paaiškina

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                            9.


Tačiau didelės Kūrėjo malonės dėka nusipelnėme Baal Šem Tovo „veido šviesos”,
kurios galingumas ir šventumas yra didesnis už viską,
ką tik galima įsivaizduoti ir pasakyti.
Ir tai įžvelgė tik tie „nusipelnę”, kurie naudojosi jo „šviesa”,
kiekvienas skirtingu dydžiu,
t.y. pagal tai, kiek galėjo „priimti į širdį”.
Iš tikro Baal Šem Tovo mokymas ir išminties šviesa yra „pastatyti” ant Ari „šventųjų pagrindų”,
ir skiriasi tik abiejų išminčių mokymo pateikimas.


Tai galime suprasti iš pavyzdžio.
Kai žmogus skęsta upėje ir kapanojasi,
jis tai pakyla, tai nusileidžia.
Todėl kartais yra matomi tik galvos plaukai,
ir tada galima pagriebti žmogų už „galvos” plaukų ir ištraukti.
Tačiau kartais žmogus iškyla visu kūnu,
todėl galima žmogų pagriebti ir išgelbėti apsikabinus už „širdies”,
t.y. apsikabinus per krūtinę.


Taip ir dabar, kai Izraelio (Isra El, tiesiai į Kūrėją) žmogus yra nugrimzdęs į „piktus” tremties „vandenis”, jis kartais „iškyla”, o kartais „nusileidžia”.
Ir ne visi laikai vienodi, t.y. Ari laikais buvo matoma tik „galva”,
todėl Ari stengėsi išgelbėti mus per „galvą”, t.y. per protą.
Tačiau Baal Šem Tovo metu buvo „pakilimas”,
todėl galima buvo išgelbėti per „širdį”, t.y. jausmus.
Ir iš tikro tada buvo didelis „sugrįžimo” (tšuvos, atgailos) metas.


Tačiau dvasiniuose pasauliuose pasisuko „ratas“,
ir mūsų karta iš „aukšto kalno“ nukrito į „gilų griovį“.
Ir dar priedo prisidėjo tautų priešiškumas mums (judėjams),
kuris „supainiojo“ visą pasaulį.
Iš tikro, kai labai išaugo žmonių poreikiai, o protas liko „trumpas“,
viskas išsikreipė „materialumo“ nešvarumu.
Ir dabar „materialumas“ užėmė didelę žmogaus sąmonės dalį,
todėl „vergai joja ant arklių, o kunigaikščiai vaikšto pėsti“.
Iš tikro dvasiniuose pasauliuose išsipildė viskas,
kas parašyta Talmudo traktate „Sota“.
Ir vėl atsirado „geležinė pertvara“ dabar jau ir šiai didelei Baal Šem Tovo „šviesai“.
Kaip jau sakėme, kad ši „šviesa“ siekė mūsų „Galutinį išsigelbėjimą“.
Tai reiškia, kad mūsų kartos išminčiai nepatikėjo į išsigelbėjimo galimybe,
nes neįžiūrėjo Baal Šem Tovo „šviesos“, ir visų akys „užtemo“ šiam gerumui.
Ir visa tai matydamas, pasakiau:
„Laikas veikti“, todėl nutariau plačiai atverti Ari išminties „vartus“,
nes tik ši išmintis yra labiausiai tinkama mūsų kartai.


Taip pat nereikia manęs kaltinti už labai lakonišką išdėstymą, vyraujantį mano knygose,
tik nes šis būdas yra labiausiai tinkamas visiems, „mylintiems išmintį“.
Iš tikro „didelis butelių skaičius sugadina vyno skonį“,
todėl mokiniui „suvokimo kelias“ turi būti, sunkus (jo paties naudai).
Tačiau dėl tų, kurių „širdys aptuko“ mes nesame atsakingi,
nes kol kas jiems dar nėra sukurta prieinama ir naudinga kalba.
Ir visur, kur tik jie meta savo žvilgsnį, jie trokšta kvailumo.
Iš tikro iš tos vietos, iš kurios išminčius semia savo „išminties šaltinį“,
kvailys semia savo „kvailystės šaltinį“.


Todėl savo knygos pradžioje perspėju, kad nesistengiau dėl tų,
„norinčių žiūrėti pro plyšį“.
Tačiau mano knygos yra skirtos tiems,
kuriems yra brangus Kūrėjo žodis,
ir kurie trokšta bei ilgisi Kūrėjo ir Jo gerumo.
Iš tikro tokie žmonės nori išpildyti tikslą,
dėl kurio jie ir buvo sukurti.
Ir tada išsipildys jiems Kūrėjo žodžiai:
„Kiekvienas, ieškantis Manęs nuo ankstaus ryto, suras Mane“.