kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
  • !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) ir rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį





Rabi Icchakas Agasi


Darbo Kūrėjui principai




Rabi Israel Miler pasakojo, ką girdėjo iš rabi Icchako:

„Aš galiu būti apgirtęs, bet ne nuo vyno“.

Paaiškinimas:

Yra žmonių, kurie, norėdami būti linksmi, būtinai turi išgerti, nes „vynas linksmina žmonių širdis.

Rabi Icchakas paaiškino, kodėl chasidai geria vyną ir kokia to šaknis.

Esmė tame, jog žmogus, einantis tiesos (vidinės Toros) keliu, turi skirti laiką asmeninei kritikai.

O ši kritika kartais yra labai „karti“, nes žmogus pamato, kiek jis iš tikrųjų paskendęs egoizme.

Ir kad nėra pasaulyje nei vieno žmogaus, apie kurį jis galėtų pasakyti, jog myli jį besąlygiškai, „kaip patį save“.

Taip pat žmogus mato, jog jis neturi nei Kūrėjo baimės, nei meilės ir taip toliau...

Ir dėl to žmogui ima skaudėti širdį.

Tačiau kai žmogus baigia šią savikritiką, jis privalo vėl grįžti į džiaugsmingą būseną (vėl būti džiaugsme).

O tai yra be galo sunku!

Todėl kai kuriems reikia šiek tiek pagalbos iš išorės, kad galėtų pergalėti save ir vėl džiaugtis.

Tai ir turėjo omenyje rabi Icchakas – tam, kuris turi jėgų eiti virš savo logikos, ir dirbti Kūrėjui netgi būdamas pačiose žemiausiose savo būsenose, jam nereikia vyno, kad apgirstų.

Jis gali būti „apgirtęs“, t.y. praradęs „blaivų protą“, dėka ėjimo virš logikos, virš žinojimo.

Ir tam visiškai nereikia išorinių priemonių.