• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הקדמה לספר הזהר  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                             57.

Dabar suprask didelį tamsumą ir nemokšiškumą,
vyraujantį mūsų kartoje, tai ko visai nebuvo anksčiau.
Tai reiškia, kad net besimokantys Torą ir dirbantys Kūrėjui,
nuleido rankas nuo Toros paslapčių suvokimo.

Ir jau Rambamas apie tai pateikė taiklų palyginimą.
Iš tikro, jei tūkstančio aklų žmonių minia eina keliu,
ir yra tarp jų nors vienas matantis, minios priekyje,
tada visi žmonės yra užtikrinti, kad nepasiklys.
Tai reiškia, kad visi eis tiesiu keliu, ir neįkris į duobes,
nes eis paskui „matantį“ priekyje.
Tačiau, jei nėra to nors vieno matančio,
be jokios abejonės žmonės suklups kelyje,
ar įkris į pražūties duobę.

Taip analogiškai yra ir pas mus.
Iš tikro, jei nors besimokantys Torą ir dirbantys Kūrėjui, užsiimtų vidinės Toros mokymu,
tada jie galėtų pritraukti didelę šviesą iš Ein Sofo Palaiminto.

Ir aišku, kad tada visa karta galėtų užtikrintai eiti paskui,
ir būtų tikri savo kelyje, kad nesuklups.
Tačiau, jei net besimokantys Torą ir dirbantys Kūrėjui paliko šią išmintį,
todėl nenuostabu, kad dėl jų kaltės suklumpa visa karta.
Ir dėl didelio sielvarto negaliu tęsti toliau...

                                                                   58.

Ir visam šiam dalykui yra aiški priežastis,
t.y. sumažėjo tikėjimas Kūrėju bendrai,
ir tikėjimas šventais kartos išminčiais atskirai.
Taip pat kabalos knygos ir Zohar knyga yra pilni materialių pavyzdžių,
kuriuos visi supranta neteisingai, t.y. pažodžiui.

Todėl iškilo grėsmė, kad besimokantis kabalos „nesukluptų“ ir dvasinių sąvokų nesuprastų materialiai, t.y. „nepadarytų sau stabo ir atvaizdo“.
Ir ši priežastis paskatino mane padaryti tinkamą ir suprantamą komentarą Ari žodžiams,
o dabar ir šventam Zoharui.
Iš tikro aš manau, kad po šių mano komentarų šios grėsmės neliko visiškai.

Tai reiškia, kad savo komentaruose Ari žodžiams ir knygai Zohar aš abstrakčiai paaiškinau kiekvieną dvasinę savoką, be jokio „materialaus atvaizdo“ virš materialios vietos ir laiko.
Todėl, kiekvienas besidomintis žmogus iš „Izraelio namų“,
gali studijuoti knygą Zohar ir „šildytis šventoje liepsnoje“.

Ir pavadinau komentarus vardu הסולם (Hasulam – kopėčios, laiptai),
kad parodyti, jog šio komentaro tikslas – kaip ir visų laiptų.
Iš tikro, jeigu yra palėpė pilna nuostabių dalykų,
todėl trūksta tiktai „kopėčių“,
kad pakilti į ją, ir tada visas pasaulio gerumas bus tavo rankose.

Tačiau „Hasulam“ nėra tikslas, nes jei pasiliksi ant kopėčių ir nepakilsi į „palėpę“,
nepasieksi norimo.
Taip ir mano komentarai knygai Zohar,
nors iš tikro norint pilnai paaiškinti šiuos giliausius iš giliausių dalykus,
dar nėra sukurta kalba.
Tačiau vis tik padariau tai, kas mano jėgose ir paaiškinau,
kad kiekvienas žmogus, naudodamas šiuos komentarus,
galėtų įsigilinti į patį Zoharą,
tiktai tada mano komentaro tikslas būtų pasiektas.