Rabi Icchakas Agasi nustatė, jog kiekvieno
bičiulių susitikimo metu būtų dešimties minučių tylos
pertrauka.
Šito dalyko tikslas buvo, jog tuo metu visi
pamąstytų apie meilės draugams privalumą bendrai, ir apie
kiekvieno draugo privalumus atskirai.
Rabi Milerio nuomone, tai buvo labai naudingas ir veiksmingas dalykas kovoje su savo egoizmu.
Dar rabi Icchakas patarė, kad žmogus kasdien
įprastų užsirašyti geras draugo savybes ir privalumus.
Dėka šito įpročio susižadins meilės draugams jausmas ir noras daryti jiems gera.
Rabi Icchakas Agasi ir rabi Hilelis Gelbšteinas visą gyvenimą skyrė labai daug dėmesio ir pastangų meilei artimui, nes tai yra pagrindinis dalykas Kūrėjo darbe.
Apie tai liudija sekantis pasakojimas:
Rabi Icchakas Agasi ir rabi Hilelis Gelbšteinas
nusprendė nuvykti pas vieną draugą, kuris gyveno gana tolimoje
Izraelio vietovėje.
Po sunkios darbo dienos jie įsėdo į
autobusą.
Kelionė buvo labai ilga ir varginanti, ir po ilgų
važiavimo valandų jie pagaliau atvyko į tą gyvenvietę.
Tačiau
draugas, pas kurį nuvyko, buvo užimtas, jis kalbėjo su kažkokiu
žmogumi ir negalėjo skirti jiems laiko...
Tad jie stovėjo lauke ir
laukė...
Po valandos tas draugas pagaliau išėjo pas juos ir tarė:
„Žinot, turėjau visokių skanėstų, tačiau bekalbant su savo
svečiu viską suvalgėm. Ir galiu pasakyti, kad tai buvo nuostabios
vaišės“.
Rabi Icchako ir rabi Hilelio žvilgsniai užgęso – jie
buvo nevalgę visą dieną.
Ir be to, kad laukė visą valandą
lauke, jis dar juos sugundė pasakojimais apie skanius valgymus, kurių jiems neliko...
Tačiau jie nepaskė nei vieno blogo žodžio!
Tai moko, jog meilė artimui pasireiškia
būtent tada, kai artimas elgiasi netinkamai.
Ir nors kūnas, t.y. sveika
logika, reikalauja reaguoti ir elgtis su juo atitinkamai, tačiau būtent tada turime eiti tikėjimu virš logikos,
kaip parašyta: „Ir stenkis teisti kiekvieną žmogų į gerą pusę“.
Taip,
kaip žmogus visada stengiasi pateisinti pats save ir savo
suklydimus.
Ir tai buvo rabi Icchako ir rabi Hilelio gyvenimo kredo,
kurio jie iš tikrųjų laikėsi.
To įrodymas yra tai, jog po šio
įvykio jie visiškai nekaltino draugo ir nepriekaištavo jam, o dar
ne kartą važiavo pas jį į tolimą kraštą...
Ir būtent taip yra statoma meilė artimui, kai nežiūri, ką kitas turi padaryti dėl tavęs, o tik žiūri, ką pats gali padaryti dėl kito.