• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) ir rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Rabi Icchakas Agasi – ištikimas ravo Barucho mokinys

Po Baal aSulamo mirties, prasidėjus teisminiams ginčams dėl

komentaro „aSulam“ teisų, ravas Baruchas išvyko iš šalies, kuo toliau nuo

viso to „purvo“.

Ir visą šitą kovą teismuose savo sveikatos sąskaita perėmė ne kas kitas,

o būtent rabi Icchakas Agasi (kas liečia visus tuos teismus, rabi Icchakas

ne kartą yra sakęs:

„Kuo didesnis yra šventumas, tuo didesnis toje vietoje yra ir

sitros achros (netyros jėgos) pasireiškimas, būtent taip yra ir

šiuo atveju“).

Tuo laikotarpiu pas rabi Icchaką Agasi kasdien mokytis atvažiuodavo

rabi Hilelis Gelbšteinas.

Jie mokydavosi nuo dvyliktos nakties iki pat ryto.

Tai truko apie tris metus.

Rabi Hilelis visą dieną dirbdavo organizacijoje „Chevra kadiša“,

po to kiekvieną vakarą skubėdavo į paskutinį autobusą centrinėje

Tel Avivo stotyje ir važiuodavo pas rabi Icchaką Agasi.

Jeigu nespėdavo į paskutinį autobusą, savo planų neatsisakydavo

ir keliaudavo pėsčiomis.

Daugybę kartų yra sutikęs klajojančių šunų būrius, kartais net dešimtis jų,

tačiau neišsigąsdavo net ir tokių situacijų ir vis tiek eidavo pas rabi Icchaką.

Du bičiuliai rabi Icchakas ir rabi Hilelis labai laukė sugrįžtant ravo Barucho.

Jie su didžiausiu „troškuliu“ skaitydavo ravo Barucho laiškus, pilnus tyro

tikėjimo ir šventumo.

Ravas Baruchas norėdavo viską smulkiai žinoti apie kiekvieną grupės narį.

Todėl kiekvienas turėjo parašyti jam savo dvasinius patyrimus, klausimus ir abejones.

Ir iki ravui Baruchui grįžtant, pastiprindavo vienas kitą su meile ir didžiulėmis pastangomis.

Kaip yra parašyta:

„Draugas padės savo draugui, ir pasakys savo broliui: būk stiprus“.