• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

אחור וקדם צרתני  

„Iš priekio ir iš užpakalio apglėbei mane“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                     2.

                         „Olam (עולם) Pasaulis“ – „Eelem (העלם) Paslėpimas“

Ir tai paslaptis – „Viską su išmintimi padarei, pilna žemė Tavo kūrinių“ (Tehilim 104 – 24),
nes viskas yra „išsaugota“ 32 – dviem išminties (chochmos) keliais,
todėl „pilna žemė Tavo kūrinių“,
ir „nėra vietos, kur Tavęs nebūtų“,
juk viskas sugrįš į savo „Šaknį“.
Tačiau dabar viskas yra „Paslėpime“,
todėl žodis „Pasaulis“ turi tą pačią šaknį, kaip ir „Paslėpimas“.
Todėl šviesa slepiasi ir rengiasi „Pasaulyje“,
ir vadinasi raidės „Jud“ (י) „taškas“,
kuris dalinasi į dvi raides „Hey“:
„Atvirą pasaulį“ ir „Uždarą pasaulį“.

Ir visas žmogaus darbas yra atverti šį „tašką“,
bei pritraukti jį iš vieno pasaulio į kitą
raidės „Vav“ aspektu.
Tai reiškia, kad būtų raidė „Vav“ tarp dviejų raidžių „Hey“.
Ir visiems atverti „gausybę“,
išeinančią iš „Supančios šviesos“,
t.y. dvi raides „Hey“,
paslaptimi: „Bina yra malchut pagrindas“.
Ir suprask.

                                                                  3.

                                 Pergalėjimas, atskyrimas, pasaldinimas

Iš tikro optimaliausias kelias į dvasingumą,
sudarytas iš trijų aspektų:
Pergalėjimo, atskyrimo, pasaldinimo.

„Tebūnie šviesuliai“ (יהי מארת jehij meorot) (Berešit 1-16),
Toroje parašyta „su trūkumu“ (nepilnas parašymas).
Tai rodo, kad mūsų pasaulis buvo sukurtas iš tamsos,
kaip „šviesos privalumas tamsai“,
arba kaip „žvakės šviesa nereikalinga vidurdienį“.

Ir tai paslaptis, kad „klipa” (lupena) yra anksčiau už vaisių.
Todėl, kad būti Kūrėjo bendrininku pasaulėdaros kūrime (maase berešit),
reikia reikia šviesą „išvesti” iš tamsos.
Tai reiškia, kad žmogus, žiūrėdamas į save, supranta,
koks jis „tamsus” ir „niekingas” prieš aukštybių šventumą.
Ir kaip gi galima apsirengti „purvinais drabužiais“ ir pasirodyti šioje šviesoje?
Ir suprask.

Tačiau atkreipęs dėmesį į Kūrėjo raginimą:
„Bijoti šlovingo ir baisaus Kūrėjo “,
žmogus sutelkia visas jėgas,
kad nugalėti blogį savyje.
Tada „blogas tarnas“ bei „pikta tarnaitė“ paklūsta Poniai,
gyvenčiai su jais, jų nešvarumuose.
Ir Suprask.
Iš tikro žmogus turi pajausti sieloje,
kad žavėjimasis išoriniais (materialiais) dalykais praėjo ir visai dingo.

Tada žmogus gali nusipelnyti „atskyrimo “ aspekto,
kad atskirti tarp šviesos ir tamsos.
Ir jau nesukeisti, bei neiškeisti blogį į gėrį, ir gėrį į blogį.

Tačiau, jei „sukeis”, t.y. jei susižadins „blogio instinktas„,
tai tik tuo dydžiu, kuris yra būtinas normaliam egzistavimui.
Ir viskas pas žmogų bus „vien tik Kūrėjui vieninteliam“.
Tai „pasaldinimo” aspektas,
tai Kūrėjo troškimo ir tikros meilės paslaptis.
Meilės, kuri ateina, kai žmogus atskiria tarp gėrio ir blogio,
tarp Kūrėjo didingumo, bei savo niekingumo.
Kai žmogus įvykdo:
„Ir pašalinsi blogį iš savęs“ (Dvarim 22 – 21).
Tada žmogus jaučia didelę gėdą prieš Kūrėją,
ir taip, kad nusipelno „pasaldinti“ paskutinius blogio instinkto „likučius”.
Iš tikro neįmanoma visiškai pašalinti šių likučių,
galima tik pakelti juos į viršų, į tikrą jų „Šaknį”.