• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

זהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא חמישאה  

Zohar Akdamat Sefer aZohar Toros Įsakymai. Penktas

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                            (Ištraukos)

                                                                Zohar

Penkta priedermė.
Parašyta:
„Išves vanduo knibždančius gyvą dvasią נפש חיה (nefeš chaja)“ (Berešit 1 – 20).
Šiame sakinyje yra trys priedermės:
pirma – užsiiminėti Tora,
antra užsiimti veisimusi ir dauginimusi,
ir trečia apsipjaustyti aštuntą dieną, bei pašalinti עורלה (orla, apyvarpę).
Iš tikro reikia užsiiminėti Tora, ir stengtis joje kiekvieną dieną,
tam kad ištaisytų savo sielos dalis nefeš ir ruach...

Ir jei žmogus užsiima Tora, jis ištaiso kitą, šventą sielos dalį (נשמה – nešama).
Kaip parašyta: „Išves ... gyvą dvasią נפש חיה “ , tai yra dvasią (נפש - nefeš),
atgaivinančią šį šventumą.
Tačiau, jei žmogus neužsiima Tora, nėra pas jį šventos sielos (nefeš),
t.y. ant jo nenusileidžia aukštutinis šventumas.
Ir jei žmogus užsiima Tora, šiuo šnibždesiu,
kuriuo jis šnibžda (Toros žodžius), nusipelno šios gyvos dvasios (nefeš chaja),
kad būtų, kaip šventi angelai...

Kaip parašyta:
„Palaiminkite Kūrėją Jo angelai“ (Tehilim 103 – 20).
Ir tai tie žmonės, kurie užsiima Tora,
vadinami Jo angelais ant žemės.
Apie tai parašyta:
„Ir paukščiai skraidys ant žemės“ (Berešit 1 – 20).
Ir tai šiame ir kitame pasaulyje.
Mokėmės, kad ateityje padarys jiems Kūrėjas erelių sparnus,
kad skraidyti po visą pasaulį.
Kaip parašyta:
„Ir tikintys Kūrėju, atnaujins jėgas, pakils ant sparnų, kaip ereliai“ (Ješajahu 40 – 31).

                                      Sulam         Jehuda Ašlagas

Parašyta:
„Palaiminkie Kūrėją angelai, visu stiprumu vykdantys Kūrėjo valią (žodį),
girdintys Kūrėjo žodį balsu“ (Tehilim 103 – 20).
Paaiškino išminčiai – vykdantys valią,
dar prieš išgirstant (suprantant).
Tai reiškia, kad paprastai žmogus negali įvykdyti jokios užduoties (misijos),
prieš tai neišgirdęs (nesupratęs), ką siunčiantis jam sako.
Tačiau angelai atlieka savo misiją,
dar prieš tai, kai išgirsta ir supranta,
ką Kūrėjas jiems liepia.
Ir todėl, kad juos valdo Kūrėjo noras,
jiems nėra jokios kliūties, kuri neleistų vykdyti Kūrėjo valią.
Todėl jie seka paskui Kūrėją, kaip šešėlis paskui žmogų,
o jų veiksmai yra prieš išgirdimą (supratimą).

Tai pat parašyta:
„Tie žmonės, užsiimantys Tora“ pritraukia šventą dvasią.
Tai reiškia, kad nežiūrint į tai, kad jų materija yra „žemiška“,
jie tampa, kaip aukštybių angelai,
nes jų veiksmas yra anksčiau už išgirdimą (supratimą).
Ir tokie žmonės vykdo Kūrėjo priedermes visu pilnumu,
dar prieš suvokdami, ką daro, t.y. jie seka paskui Kūrėją,
kaip šešėlis seka paskui žmogų.
Čia galime pateikti pavyzdį iš mūsų gyvenimo.
Kai vėjas įpučia žmogui dulkes į akis,
žmogus iškart užsimerkia,
dar prieš tai kol mintys suvokia,
kas atsitiko.
Vadinasi veiksmas, t.y. akių užmerkimas,
visada anksčiau už dulkių pajautimą mintimis.

Apie tai ir rašo Zoharas:
„Tie žmonės, kurie užsiima Tora,
vadinami Jo angelais ant žemės“.
Nors jie ir yra ant žemės, (savo veiksmais) pasidaro kaip aukštybių angelai,
nes veiksmas yra anksčiau už išgirdimą (suvokimą).
Todėl tokie žmonės nesvarsto protu,
kad galėtų pilnai įvykdyti Kūrėjo priedermes.
Tai reiškia, kad jie pilnai įvykdo priedermę,
dar prieš tai, kai pavyksta protu suvokti, ką jie daro.
Kaip pavyzdys, jei kas papuola į akį,
akių užmerkimas yra ankstesnis,
nei suvokia protas kas atsitiko...

Iš tikro, jei žmogus pritraukia šventą sielą,
jis pasidaro kaip angelas,
nes nusipelno paankstinti veiksmą už supratimą, kaip angelai.

Todėl apie juos parašyta:
„Ir paukščiai skraidys ant žemės“,
t.y. „ateityje padarys jiems Kūrėjas erelių sparnus,
skraidyti po visą pasaulį“.
Tai reiškia, kad šių žmonių mintys klaidžioja po visą pasaulį ir mato „Kūrėjo valdymą“.
Ir ne tik,
šie žmonės nesuklumpa prieš kitą pusę,
(pateikiančią „neteisingą“ Kūrėjo valdymo interpretaciją),
ir jie dar gauna jėgas „pakelti“ maldai. („man“).
Tokių žmonių jėgos visada tik stiprėja, kaip parašyta: „tikintys Kūrėju, atnaujins jėgas, pakils ant sparnų, kaip ereliai“, kad „skraidyti“ po visus pasaulio įvykius.
Iš tikro šių žmonių jėgos „atsinaujina pastoviai“, ir kelia maldą su tikėjimu į Kūrėjo vienybę, bei visada pritraukia iš viršaus šventumą.