• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לספר הזהר כו, כז, כח 

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                  26.

Taip pat sakėme, kad Pirma būsena būtina tvarka įpareigoja Trečią būseną,
kuri išėjo su pilnu kūrimo minties įgyvendinimu,
ir ten negali trūkti net mažiausios smulkmenos.
Todėl būtent Trečia būsena įpareigoja mirusių kūnų prisikėlimą,
t.y. milžiniško noro gauti tik sau, esančio juose, atstatymą.

Iš tikro šis laikinas ir netobulas noras turi būti palaidotas Antroje būsenoje,
ir privalo prisikelti iš naujo su visu dideliu noru gauti sau,
be jokio sumažėjimo, su visais defektais, kurie jame buvo.

Ir tada prasideda darbas iš naujo, t.y. „apversti“ šį didelį norą gauti sau,
kad jis pasidarytų vien tik noru sąlygoti.

Tada laimime dvigubai:
1. Pas mus yra „vieta“, kur galime gauti visą gerumą ir malonumą,
esantį kūrimo mintyje.
Tai reiškia, kad dabar yra pas mus kūnas,
su ypatingai dideliu noru gauti jame,
einančiu kartu su būsimais malonumais.

2. Dabar mūsų gavimas yra tik tam, kad suteikti malonumą Kūrėjui,
todėl šis gavimas skaitosi absoliučiu sąlygojimu.
Ir svarbiausia, kad ateiname prie formų sutapimo,
kas yra susiliejimas, t.y. Trečios būsenos forma.
Todėl Pirma būsena būtinai įpareigoja prisikėlimą iš numirusių.

                                                                       27.

Iš tikro „Prisikėlimas iš numirusių“ bus prieš pat „Galutinį ištaisymą“,
t.y. Antros būsenos pabaigoje.
Ir kai nusipelnėme panaikinti mūsų didelį „norą gauti“ – „egoizmą“,
tada gavome norą tik „sąlygoti“.
Tada nusipelnėme visų nuostabių sielos pakopų, vadinamų:
nefeš, ruach, nešama, chaja ir jechida,
kurias gavome dėka savo darbo,
panaikindami savo didelį „norą gauti sau“ – „egoizmą“.

Ir aišku, kad ateiname į patį didžiausią tobulumą,
bei galime „prikelti“ kūną iš numirusių su visu jo milžinišku noru gauti,
o mūsų kūnas jau neatskiria mus nuo „susiliejimo“ su Kūrėju.
Netgi atvirkščiai, mes nugalime kūną ir duodame jam „sąlygojimo“ formą.

Ir iš tikro ši tvarka galioja, norint nugalėti bet kokią mūsų blogą savybę,
kurią mes norime pašalinti.
Tai reiškia, kad iš pradžių mes privalome atsisakyti šios savybės pilnai,
kad visiškai neliktų jos veikimo.
Ir po to jau galima šią ydą panaudoti teisingai „vidurinės linijos“ principu.
Tačiau kol nepašalinome visiškai iš savęs šios blogos savybės, negalima jos naudoti tinkamu būdu.

                                                                         28.

Kaip ir pasakė išminčiai, kad ateityje mirusieji prisikels su defektais, o paskui bus išgydyti.
Tai reiškia, kad pradžioje prisikels „kūnas“, ir tai – milžiniškas noras gauti tik sau, be apribojimų.
Koks jis išaugo iš „nešvarumo“ sistemos, t.y. su visais defektais, kol nusipelnė tyrumo Toros ir priedermių dėka.
Ir tada mes pradedame darbą iš naujo, t.y. „apversti“ visą šį didelį norą gauti sau į sąlygojimo formą.
Tada yra išgydomas kūnas, nes dabar jis pasiekė savybių sutapimą.

Ir dar pasakyta:
„Kad nepasakytų jog tai kitas kūnas“.
Tai reiškia, kad nesakytų ant kūno, kad jis yra kitos formos, negu yra kūrimo mintyje, nes ten šis milžiniškas noras kūne yra pasiruošęs gauti visą gerumą, esantį kūrimo mintyje.
Tik dabar šis noras yra atiduotas klipot, ir ištyrinimui.
Tačiau galiausiai yra draudžiama, kad tai būtų kitas kūnas.
Iš tikro, jei kūne bus nors truputį mažesnis noro gauti dydis, tai skaitysis kaip visiškai kitas „kūnas“.
Ir jau jis bus netinkamas visam šiam gerumui, esančiam kūrimo mintyje, kaip tai gauna Pirmoje būsenoje.
Ir suprask gerai.