kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) ir rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį


 


Baal aSulamo raštų redagavimas


Ravas Jehuda Brandvainas labai daug ir su didele meile prisidėjo prie to, kad būtų užbaigtas Baal aSulamo komentaras „aSulam“.

Jis atliko korekcijas prieš spausdinimą ir po jo.

Jis taip pat labai daug prisidėjo ir prie ankstesnių knygų išleidimo: pavyzdžiui, redagavo knygas „Mokymas apie dešimt sfirot“ bei „Šventumo vartai“.

Šį darbą jis dirbo dieną naktį, dėdamas didžiules pastangas, kad pasauliui būtų atverta ši didžiulė šviesa ir tai darė su begaliniu atsidavimu mokytojui Baal aSulamui.


Rabi Jehuda Brandvainas, chasidų iš Stratino prašymu, tapo „admor iš Stratin“.

Tai buvo dar esant gyvam jo mokytojui Baal aSulamui.

Toje vietoje, kur jis gyveno, Tel Avive, buvo jo Mokymo namai ir taip pat mikve, kur pas savo mokytoją susirinkdavo Stratino chasidai.


Po to, kai mirė mokytojas Baal aSulamas, rabi Jehuda Brandvainas ėmėsi darbo prie komentarų, kurių nespėjo užbaigti Baal aSulamas.

1956 metais jis parengė komentarą „Maalot aSulam“.

Paskui 1959 metais paruošė komentarą „Tikunei aZohar“ ir jį atspausdino.

1960 metais pas jį atėjo ravas Aron Šemeš su pasiūlymu atspausdinti švento Ari raštus.

Rabi Jehuda atidėjo „Tikunei Zohar“, ir ėmėsi Ari raštų, jis sužymėjo ten visas vietas, kurios buvo paaiškintos Baal aSulamo raštuose.

Šį darbą darė iki 1966 metų.

Po to pradėjo rašyti antrą „Maalot aSulam“ dalį.

1968 rabi Jehuda Brandvainas grįžo į Jeruzalę ir ten tęsė komentaro „Maalot aSulam“ rašymą.

Tačiau nesuspėjo jo atspausdinti, nes mirė nuo širdies smūgio.

Jo sūnus rabi Abrahamas atspausdino šią knygą jau po rabi Jehuda mirties.