Ravas
Jehuda Brandvainas labai daug ir su didele meile prisidėjo prie to, kad būtų
užbaigtas Baal aSulamo komentaras „aSulam“.
Jis atliko
korekcijas prieš spausdinimą ir po jo.
Jis taip pat labai daug
prisidėjo ir prie ankstesnių knygų išleidimo: pavyzdžiui,
redagavo knygas „Mokymas apie dešimt sfirot“ bei „Šventumo
vartai“.
Šį darbą jis dirbo dieną naktį, dėdamas didžiules pastangas, kad pasauliui būtų atverta ši didžiulė šviesa ir tai darė su begaliniu atsidavimu mokytojui Baal aSulamui.
Rabi
Jehuda Brandvainas, chasidų iš Stratino prašymu, tapo „admor iš
Stratin“.
Tai buvo dar esant gyvam jo mokytojui Baal aSulamui.
Toje vietoje, kur jis gyveno, Tel Avive, buvo jo Mokymo namai ir taip pat mikve, kur pas savo mokytoją susirinkdavo Stratino chasidai.
Po
to, kai mirė mokytojas Baal aSulamas, rabi Jehuda Brandvainas ėmėsi
darbo prie komentarų, kurių nespėjo užbaigti Baal aSulamas.
1956
metais jis parengė komentarą „Maalot aSulam“.
Paskui 1959
metais paruošė komentarą „Tikunei aZohar“ ir jį atspausdino.
1960 metais pas jį atėjo ravas Aron Šemeš su pasiūlymu
atspausdinti švento Ari raštus.
Rabi Jehuda atidėjo „Tikunei
Zohar“, ir ėmėsi Ari raštų, jis sužymėjo ten visas vietas,
kurios buvo paaiškintos Baal aSulamo raštuose.
Šį darbą darė
iki 1966 metų.
Po to pradėjo rašyti antrą „Maalot aSulam“
dalį.
1968 rabi Jehuda Brandvainas grįžo į Jeruzalę ir ten tęsė
komentaro „Maalot aSulam“ rašymą.
Tačiau nesuspėjo jo
atspausdinti, nes mirė nuo širdies smūgio.
Jo sūnus rabi Abrahamas atspausdino šią knygą jau po rabi Jehuda mirties.