• „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše sakydamas: Pinchas Eleazaro sūnus, Arono koheno sūnus nukreipė Mano pyktį nuo Izraelio sūnų, savo pavydu pavydėdamas Man, todėl neišnaikinau Izraelio sūnų savo pavyde. Todėl pasakyk: duodu jam savo taikos sandorį“ (Bemidbar 25 – 10, 11, 12).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

זהר הקדמת ספר הזהר אותיות דרב המנונא סבא  

Zohar „Ravo Hemnuna Saba raidės“ 17

rabi Šimonas ben Jochajus

                                                     (Ištraukos)

                                                        Zohar

Raidė א „Alef“ atsistojo šalyje, bet neįėjo.
Pasakė jai Kūrėjas:
„Alef, Alef, kodėl tu neįeini kaip kitos raidės“?
Atsakė Jam Alef raidė:
„Pasaulio Viešpatie, kai pamačiau,
kad visos raidės nuėjo be rezultato,
ką gi man belieka daryti?
Ir dar, jau davei raidei „Bet“ šią didelę dovaną,
todėl netinka Aukščiausiam Karaliui atsiimti dovaną atgal,
duotą savo tarnui, ir perduoti kitam“.

Pasakė jai Kūrėjas:
„Alef, Alef, nežiūrint į tai,
kad raide „Bet“ yra sukuriamas pasaulis, tu būsi visų raidžių „galva“.
Mano vienybė yra tik tavyje,
t.y. tavimi prasidės visas atskaičiavimas ir visi pasaulio sūnų darbai.
Visa Mano vienybė tik raidėje „Alef“.

                                               Sulam              Jehuda Ašlagas

Jau sakėme, kad šie raidžių klausimai, tai raidžių „man“,
t.y. prašymo, maldos pakėlimas, o Kūrėjo atsakymas vadinasi „mad“.
Iš tikro visas didelis raidės „Alef“ tobulumas gali būti sąlygotas tik iš Kūrėjo,
bet ne iš pačios raidės, pusės.
Todėl ir pasakyta: „raidė א „Alef“ atsistojo šalyje“, bet neįėjo“.
Tai rodo, kad „Alef“ nepakėlė „man“,
kaip kitos raidės, kol jos nepašaukė Kūrėjas.
Ir tai kad pasakyta „Alef“, „Alef“ du kartus, yra užuomina į dvi būsenas.

Pirma būsena – tai raidžių „mėgavimosi“ su Kūrėju paslaptis.
Antra būsena – tai „Galutinio ištaisymo“, kurį atliks pats Kūrėjas, paslaptis.
Ir tai, kad pasakyta:
„Kai pamačiau, kad visos raidės nuėjo be rezultato“,
reiškia kad „Alef“ nedrįso pakelti „man“.
Tai reiškia, kad „Alef“ pamatė,
kad visos raidės nuėjo be naudos,
nes prieš kiekvieną raidę yra priešais netyra jėga.
Todėl ir „Alef“ pagalvojo,
kad ji ne geresnė už kitas raides,
nes ir prieš ją taip pat yra „klipot“.

Tai pat yra ir antra priežastis,
nes pasakyta:
„Ir dar, jau davei raidei „Bet“ šią didelę dovaną,
todėl nebetinka Aukščiausiam Karaliui atsiimti dovaną atgal“.
Iš tikro „Alef“ pamatė,
kad jau yra nuspręsta „statyti“ pasaulį pagal raidės „Bet“ savybę paslaptyje:
„Pasaulį pastatys gerumas“.
Todėl nėra abejonės,
kad čia negali būti jokio pakeitimo,
juk netinka „Aukščiausiam Karaliui atsiimti dovaną atgal,
duotą savo tarnui, ir perduoti kitam“.

Tačiau Kūrėjas pasakė:
„Alef, Alef, nežiūrint į tai, kad raide „Bet“ yra sukuriamas pasaulis,
tu būsi visų raidžių „galva“.
Tiesa, kad jau yra sukurtas pasaulis raide „Bet“,
taip pat – tiesa, kad ši dovana nebus perduota kitam.
Tačiau Kūrėjas pridūrė:
„Mano vienybė tik tavyje,
tavimi prasidės visas atskaičiavimas ir visi pasaulio sūnų darbai“.
Tai reiškia, kad Kūrėjo „vienybė“ atsiveria pasauliui tik raidės „Alef“ savybe.
Ir dar priedo, visi „bausmės“ ir „užmokesčio“,
bei „sugrįžimo“ (atgailos) aspektai,
kuriais atsivers „Galutinis ištaisymas“,
bus tik „Alef“ raidės savybėje.
Iš tikro „Alef“ atspindi „didelę“ būseną,
pasiekiamą tik pilna atgaila.
Ir tai, kad pasakyta:
„Visa vienybė tik raidėje „Alef“,
tai užuomina apie didelę „Galutinio ištaisymo“ vienybę,
priklausančio tik nuo raidės „Alef“.