• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הקדמה לספר הזהר סה  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                   65.

Ir žinok, kad kiekviename dalyke yra „išorinė“ ir „vidinė“ pusė.
Tai reiškia, bendrai pasaulyje Izraelis, t.y. Abrahamo, Icchako ir Jakovo palikuonys, skaitosi pasaulio pasaulio „vidine“ puse, o septyniasdešimt pasaulio tautų skaitosi pasaulio „išorine“
puse.
Taip pat ir pačiame Izraelyje yra „vidinė“ pusė, ir tai tobulieji, dirbantys Kūrėjui.
Ir taip pat yra „išorinė“ pusė, tai tie žmonės, kurie nepašvenčia savęs Kūrėjo darbui.

Taip pat ir pasaulio tautose yra „vidinė“ pusė, ir tai „pasaulio tautų teisuoliai (chasidei umot aolam).
Ir yra „išorinė“ pasaulio tautų pusė, ir tai pasaulio piktadariai ir kenkėjai.

Taip pat pas dirbančius Kūrėjui iš Izraelio sūnų, yra „vidinė“ pusė, ir tai tie, kurie nusipelno suprasti vidinę Torą ir Jos paslaptis.
Ir yra „išorinė“ pusė, tai tie, kurie užsiima tik išoriniu priedermių laikymusi.

Iš tikro kiekviename Izraelio žmoguje yra „vidinė“ dalis, ir tai Izraelio aspektas žmoguje, t.y. „taško širdyje“ paslaptis.
Ir yra „išorinė“ dalis, ir tai „septyniasdešimt pasaulio tautų“ aspektas žmoguje, t.y. pats kūnas (kūniški, egoistiški norai).
Tačiau šis „septyniasdešimt pasaulio tautų“ aspektas Izraelio žmoguje skaitosi, kaip „gerai“ (perėję į judaizmą).
Tai reiškia, kad šis aspektas yra susiliejęs su „vidine“ puse, ir todėl panašus į pasaulio
Tautų „teisiuosius gerus“, kurie atėjo ir susijungė su Izraeliu.

                                                                           66.

Ir kai „Izraelio žmogus“ stiprina bei didina savo „vidinės“ pusės, t.y. „Izraelio aspekto“ savyje svarbumą, tada jis „Izrael“ aspektą iškelia virš išorinio, „pasaulio tautų“ aspekto.
Tai reiškia, kad žmogus deda visas pastangas, kad iškelti savo „vidinį“ aspektą, t.y. gyvena „sielos naudai“.
Ir „pasaulio tautų“ aspektui žmogus skiria tik mažą, būtiną kūno egzistencijos palaikymui, dalį.
Kaip parašyta „Avot“ pirmoje dalyje:
„Padaryk savo užsiėmimus Tora pastoviu (pirmaeiliu) dalyku, o kitus darbus – antraeiliu“ dalyku.

Iš tikro tada „Izraelio žmogus“ savo veiksmais sąlygoja bendrą viso pasaulio „išorės“ ir „vidaus“ santykio pakilimą.
Ir tada „Izraelio sūnūs“ – „vidinė“ viso pasaulio pusė, kyla savo tobulume vis aukščiau ir aukščiau, o „išorinė“ viso pasaulio pusė, t.y. „pasaulio tautų“ aspektas, supranta ir pripažįsta „Izraelio sūnų“ svarbumą.

Tačiau, jei yra atvirkščiai (neduok dieve), t.y. jei „Izraelio žmogus“ stiprina ir teikia svarbumą savo išoriniam – „pasaulio tautų“ aspektui, ir iškelia jį virš savo „Izraelio“ aspekto.
Apie tai parašyta Toroje:
„Ir geras, kuris yra tavyje (t.y. „išorė“) pakils virš tavęs vis aukščiau ir aukščiau, o tu pats (t.y. „vidus“, Izraelis tavyje), nusileisi vis žemyn ir žemyn“ (Dvarim 28).

Tai reiškia, kad tik Izraelis ir būtent Izraelis, sąlygoja savo veiksmais, kad viso pasaulio „išorė“, t.y. „pasaulio tautos“, kyla vis aukščiau ir aukščiau.
Iš tikro viso pasaulio „kilimas“ ar „kritimas“ priklauso tik nuo „Izraelio“ – „vidinės pusės“.
Ir tada „išorė“ sustiprėja prieš „vidų“, ir „nuleidžia“ Izraelį iki žemės, o pasaulio „vidus“, t.y. „Izraelio sūnūs“ leidžiasi vis žemyn ir žemyn (neduok dieve).

                                                                           67.

Ir nenustebk, kad vienas žmogus gali savo veiksmais sąlygoti viso pasaulio pakilimą ar kritimą, nes
yra nepajudinamas dėsnis:
„Atskiras ir bendras yra tapatūs, kaip du vandens lašai“.
Tai reiškia,kad viskas, kas galioja bendrai visumoje, viskas galioja ir kiekviename atskirame atvejyje, ir būtent atskiros dalys sąlygoja viską, kas yra bendrame.

Iš tikro bendrumas gali atsiverti tik po to, kai atsiveria visos atskiros jo dalys, pagal savo savybes ir pagal savo kokybę.
Todėl būtent atskiro individo veiksmai, pagal to individo lygį bendrume, pakelia ar nuleidžia visą bendrą padėtį.

Todėl tampa aišku, kas yra parašyta Zohare (Tikunim Zohar, 6):
Knygos Zohar, ir bendrai išminties apie Tiesą (kabalos) užsiėmimo dėka nusipelnysime išeiti iš tremties į visišką išsigelbėjimą (geula šlema).
Tačiau iškyla klausimas, kaip yra knygos Zohar mokymas susijęs su viso Izraelio išsigelbėjimu iš pasaulio tautų?