kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

פרי חכם אגרות קודש קמח  

„Šventi laiškai“ psl.148

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                             (Ištraukos)


Kadangi artinasi mūsų džiaugsmo šventė (Sukot) pakalbėsiu apie ją, su Kūrėjo pagalba.
Parašyta: „Būk tik džiaugsme“ (Davarim 16 – 15), teisingiau skambėtų „būk džiaugsme“,
tačiau čia slypi dalykas, apie kurį kalbėjau jau ne kartą.

Iš tikro visas sunkumas Kūrėjo darbe, kurį jaučia žmogus, einantis tuo keliu, tai „dvi priešingybės vienoje vietoje“.
Tai yra todėl, kad Kūrėjo vienybė yra nedaloma ir paprasta, tačiau ji turi apsirengti žmoguje, kuris sudarytas iš sielos ir kūno, ir tai dvi priešingybės.
Todėl kiekvienas dvasinis dalykas, kurį žmogus pasiekia ir suvokia, iškart pasidaro jam dviejų priešingų formų: viena „forma“ iš kūno pusės ir viena „forma“ iš sielos pusės.

Ir žmogui neįmanoma su savo prigimtimi išaiškinti ir atskirti „sielą“ ir „kūną“, nes žmoguje Kūrėjas sujungė šias dvi sąvokas į vieną „nešėją“.
Taigi žmogui yra sunkus dvasinis pasiekimas ir suvokimas, kaip dvi priešingybės, kurios negali būti viename nešėjuje.
Tai panašu į Icchako paaukojimą: iš vienos pusės pasakė Kūrėjas Abrahamui:
„Nes iš Icchako bus tavo palikuonys“(Berešit 21 – 12).
Tačiau paskui Kūrėjas sako Abrahamui:
„Paaukok (Icchaką)“ (Berešit 22 – 2).

Ir iš tikro iš Kūrėjo pusės čia nėra jokio prieštaravimo, nes parašyta:
„Aš savo vardo Havaja nepakeičiau“ (Malachi 3).
Tačiau iš žmogaus pusės čia jau gaunasi du prieštaravimai.
Todėl parašyta „būk tik džiaugsme“, nes žodis „tik“ apriboja, o šventės džiaugsmas turi būti beribis ir tobulas.
Ir todėl abi šios sąvokos, t.y. apribojimas – trūkumas ir pilnumas – tobulumas, turi apsijungti šventės džiaugsme...


Pasakė Kūrėjas savo tarnams:

„Išeik iš pastovaus būsto ir gyvenk laikiname“ (Talmud, Suka 2).
Tai reiškia vien tik Kūrėjo „šešėlyje“.
Tai paslaptis, kad Sukos priedermė yra lengva priedermė, kai žmogus turi sėdėti „šešėlyje“, padarytame iš „svirno“ ir „spaudyklos“ atliekų.
Tai būtent ir yra „Kūrėjo šešėlis“, nors vienas faktas neigia kitą.
Juk materialiomis akimis mes matome ir rankomis apčiuopiame, kad šešėlis krenta nuo Sukos, padarytos iš atliekų.
Tačiau iš tikro tai pats Kūrėjas su visa savo garbe ir didybe.
Ir šis prieštaravimas žmoguje būtinai pasireiškia priešingomis formomis...


Iš tikro po Jom Kipuro teismo, kai jau „išaukštinti teisuoliai“, o „nusidėjėliai nuteisti mirčiai“, tada ateiname prie priedermės:
„Išeik iš pastovaus būsto ir gyvenk laikiname“.
Tačiau žinok, kad šis būstas tik laikinas, nes:
„Neatstumtas nuo Kūrėjo netgi atstumtasis“(Šmuel 2 14 – 14).
Apie tai pasakė išminčiai:
„Nors ir visas pasaulis sakys, kad tu teisuolis, būk savo akyse kaip nusidėjėlis“ (Talmudas, Nida).
Tai kas parašyta: „Būk tik džiaugsme“.
Todėl Sukot šventė vadinama „derliaus nuėmimo šventė“, „mūsų džiaugsmo šventė“.
Tai reiškia, kad žmogus turi sėdėti Sukoje su dideliu džiaugsmu, lyg Karaliaus rūmuose.


Parašyta: „Pasilikite su Manimi dar vieną dieną“ (Raši, Vajikra).
Tai paslaptis Šmini Aceret mažoji, atskira „seuda“ (vaišės) tarp Kūrėjo ir Jo sūnų.
Todėl, jei šventės džiaugsmo „būsi tik džiaugsme“ dėka, sujungiame du prieštaravimus kaip vienybę, ir nesumenkiname nei vieno, tada nusipelnome aštuntos šventės dienos.
Ir tai paslaptis (sako Kūrėjas Izraeliui):
„Pasilikite su Manimi dar vieną dieną“.
Apie šią dieną parašyta:
„Ši diena yra žinoma Kūrėjui, nei diena , nei naktis, vakaro metu bus šviesa“ (Zacharija 14 – 7).


„Diena“ reiškia teisuolių veiksmus, o „naktis“ reiškia nusidėjėlių veiksmus.
Kaip Midraš Raba Berešit, paaiškino sakinį:
„Pasakė Kūrėjas, tebūnie šviesa“ (Berešit 1 – 3).
Iš tikro  kol kas dar neaišku, ką pasirinko Kūrėjas ar teisuolių veiksmus, ar nusidėjėlių?
Tačiau kai pasakyta:
„Ir pavadino Kūrėjas šviesą diena“(Berešit 1 – 4), tampa aišku, kad Kūrėjas pasirinko teisuolių veiksmus.
Todėl galutiniame ištaisyme, kai:
„Neatstumtas nuo Kūrėjo netgi atstumtasis“ (Šmuel 2 14 – 14) parašyta, „Ši diena yra žinoma Kūrėjui, nei diena , nei naktis“.
Tai yra duotas pasirinkimas, t.y. „vakaro metu“, kas reiškia: „svirno ir spaudyklos atliekas“, tada „bus šviesa“.
Ir visa tai dėka aštuntos dienos pratęsimo – sustabdymo.


Todėl ir vadinasi ši šventė „aceret“ עצרת (sustabdymas), kaip „spaudžiamas“ aliejus iš alyvuogių (alyvuogių „spaudimas“ ir „stabdymas“ ta pati šaknis עצר).
Tai ir yra svarbiausias iš visų dienos „tik“ („tik džiaugsme“) darbų, nes spaudžiamas grūstuvėje dėl Kūrėjo garbės.
Juk – „tiesa iš žemės išaugs“.
Ir tada: „Kūrėjas bus visos žemės Karalius“.
Tada viskas bus „tik“ Kūrėjo...
Iš tikro dabar „tik“ reiškia – pusė žmogaus, pusė Kūrėjo,

tačiau aštuntą dieną „aceret“ pasidaro viskas „tik“ Kūrėjui.