• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הערבות, המשך ממאמר מתן תורה כח  

„Laidavimas“ (Atsakomybė), „Toros dovanojimo“ tęsinys

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                        28.

Ir dabar mums tampa gerai suprantami visi Toros žodžiai, kuriuos pateikėme aukščiau.
Parašyta:
„Ir dabar, jei klausysite Mano balso, ir saugosite Mano sandorį“.
Tai reiškia, jei sudarysite sandorį (brit) su tuo, ką aš jums čia sakau,
„Tada jūs būsite išrinktieji (sgula) iš visų tautų“.
Tai reiškia, kad jūs būsite išrinkti (sgula – ypatingi), nes jūsų dėka praeis kūno (norų) „ištyrinimo“ ir „išvalymo“ kibirkštys, visoms pasaulio tautoms bei nacijoms.
Iš tikro kol visos pasaulio tautos bei nacijos dar nėra pasiruošusios šiam dalykui, todėl Man (Kūrėjui) reikia vienos tautos, kuri pradėtų šį procesą, todėl ši tauta tampa „išrinkta“ iš visų tautų.

Ir toliau užbaigia:
„Nes (ki כי ) Mano yra visa žemė“,

tai reiškia, kad visos pasaulio tautos priklauso Man – Kūrėjui, kaip ir jūs – Izraelis.
Tai reiškia, kad visos pasaulio tautos galų gale turės „susilieti“ su Manimi, tačiau šiuo metu jos nėra pasiruošusios šiam vaidmeniui, todėl Man reikia „išrinktos“ tautos.
Todėl, jei jūs (Izraelis) sutinkate su tuo, t.y. būti „išrinktieji (sgula) iš visų tautų“, tada Aš jums prisakau, kad „jūs būsite Mano „šventikų karalystė“ (mamlechet kohanim)“.
Ir tai – meilės artimui savybė visa, „mylėk savo artimą, kaip save patį“, apimtimi, nes tai ir yra pagrindinė Toros ir priedermių idėja.

Taip pat jūs būsite: „šventa tauta“ (goi kadoš)“, kas nusako atlygio pobūdį, išreikštą žodžiais:
„Ir susiliek su Palaimintu Kūrėju“, t.y. visą užmokestį, kiek tik galima pasakyti...

Ir paaiškino išminčiai žodžius:
„Štai tie dalykai, kuriuos kalbėk visam Izraeliui“,

t.y. pabrėžė „štai tie dalykai“ –
„Ne mažiau, ir ne daugiau“.

Tačiau iškyla klausimas:
Kaip gali Moše, mūsų mokytojas, netiksliai perduoti Kūrėjo žodžius, t.y. ką nors pridėti, ar atimti?
Taip, kad Kūrėjas turi jį perspėti?
Juk nieko panašaus nerandame visoje Toroje, netgi atvirkščiai, ir dar parašyta:
„Visuose mano namuose ištikimas jis (Moše)“ (Bemidbar 12 – 7)?