• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

מתן תורה יד, טו 

Toros dovanojimas

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                 14.

Iš tikro, vykdant Torą „lišma“, netgi „praktinėje“ Jos dalyje visai nėra jaučiamas skirtumas tarp dviejų Toros dalių, ar žmogus vykdo priedermes Kūrėjui ar savo artimui.
Todėl, kol žmogus neateina prie „lišma“, būtinai visi jo veiksmai artimui, t.y. ar Kūrėjui, ar kitiems žmonėms, bus „tušti“ ir „atitrūkę nuo nerealybės“.
Ir tik, kai didelių pastangų dėka, žmogus palengva, po truputį „pakyla“ į savo „antrą prigimtį“, tada jis „staiga“ nusipelno savo tikslo – „susiliejimo“ su Kūrėju.
Todėl logiška, kad ta Toros dalis, liečianti žmogaus santykius su draugu, gali greičiau atvesti žmogų prie galutinio tikslo.
Taip yra todėl, kad dvasinis darbas ir priedermės tarp žmogaus ir Kūrėjo yra pastovūs ir apibrėžti, todėl visai „nereiklus“.
Taigi žmogus greitai „pripranta“ prie šio darbo, t.y. įeina į „rutiną“, o viską, ką žmogus daro „iš rutinos“, negali jam atnešti naudos.
Tačiau priedermių dalis: „tarp žmogaus ir jo draugo“ yra „nepastovi“ ir „neapibrėžta“, nes aplinkiniai visada yra „reiklūs“, kur tik pasisuksi.
Todėl šios Toros dalies privalumas (sgula) yra labiau patikimas ir „tikslas“ pasiekiamas greičiau.

                                                                      15.

Dabar galime geriau suprasti išminčiaus Hilelio atsakymą „gerui“ (žmogui, norinčiam pereiti į judaizmą), t.y. kad svarbiausia Toros „ašis“ yra „mylėk savo artimą, kaip save patį“.
Taigi kitos 612 priedermių, tai tik šios priedermės paaiškinimas ir pasiruošimas jai.
Tai reiškia, kad netgi priedermės tarp „žmogaus ir Kūrėjo”, tai taip pat bendrai tik pasiruošimas šiai priedermei.
Todėl, kad ši priedermė yra galutinis tikslas, pasiekiamas Toros ir priedermių pagalba, kaip pasakė išminčiai: „Tora ir priedermės yra duotos tik tam, kad išgryninti jomis Izraelį“.
Ir tai yra kūno „nuskaidrėjimas“, kol jis įgauna „naują prigimtį“, kuri yra apibrėžiama kaip „meilė artimui“.
Taigi ši viena priedermė: „mylėk savo artimą, kaip save patį“ ir yra galutinis Toros tikslas, po kurio žmogus iškart nusipelno „susiliejimo su Kūrėju“.
Ir dabar tampa aišku, kodėl Toros esmės Hilelis neapibrėžė: „ir mylėk savo Kūrėją visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis“.
Kaip jau sakėme, kad iš tikro žmogui, dar esančiam savo „pradinėje“ (egoistinėje) prigimtyje, nėra jokio skirtumo tarp meilės Palaimintam Kūrėjui, ir meilės savo draugui.
Tai yra todėl, kad viskas, kas išeina iš žmogaus „asmeninių rėmų“, viskas jam atrodo nerealu, t.y. praranda svarbą.
Todėl šis „geras“, paprašė Hilelio, kad jis jam trumpai paaiškintų visą Toros esmę, t.y. kaip žmogus gali greičiau pasiekti Toros skelbiamą tikslą ir „neužtrukti“ kelyje.
Taigi šis „geras“ paprašė Hilelio: „išmokyk mane visos Toros, kol aš stoviu ant vienos kojos“.
Tada Hilelis apibrėžė Toros idėją, kaip „meilę artimui“, nes taip galutinis tikslas, t.y. meilė Kūrėjui, yra pasiekiamas greičiau.
Ir dar žmogus yra apsaugotas nuo klaidų, nes jam yra pastovi „kontrolė“ iš aplinkinių.