kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

מבוא לספר הזהר כב, כג 

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                   22.


Dabar liko mums išsiaiškinti visas materialias sąvokas, apibūdinančias knygoje Zohar dešimtį sfirot.
Iš tikro, ką reiškia žodžiai „aukštyn ir žemyn“, „pakilimas ir nusileidimas“, „sumažėjimas ir pasklidimas“, „mažas ir didelis“, „atskyrimas ir susijungimas“, „skaičiai“ ir t.t.
Ką reiškia visos šios sąvokos, kurias „apatiniai“ (žmonės) sąlygoja dešimtyje sfirot savo gerais ir blogais veiksmais?


Juk iš pirmo žvilgsnio keista, ar gali būti, kad „Dieviškumas“ gali reaguoti ir keistis ryšium su apatinių veiksmais?
Ir jei sakysime, kad nėra kalbama apie patį „Dieviškumą“ (neduok dieve), „apsirengusį“ ir „šviečiantį“ sfirot, bet yra kalbama apie sfirot indus.
Juk „indai“ nėra „Dieviškumas“, bet tai tik „atsinaujinimas“, atsiradęs su sielų sukūrimu, kad paslėpti ar atverti sielų suvokimo dydį, atvedant jas prie norimo „Galutinio ištaisymo“.
Kaip matyti iš pavyzdžio (7.p.), kur kalbama apie prizmę iš keturių įvairių spalvų stiklinių sienelių, baltos, raudonos, žalios ir juodos.
Ir kur yra kalbama apie „baltą“ knygos lapą ir raidžių materiją.
Taigi visa tai gali būti tik pasauliuose Brija, Jecira ir Asija, nes ten yra atsinaujinančių sfirot indai, bet ne pats „Dieviškumas“.
Tačiau šito negalima pasakyti apie Acilut pasaulį, kur ir dešimties sfirot indai yra „absoliutus Dieviškumas“, kartu su juose esančia dieviška šviesa.
Kaip pasakyta (Tikunim Zohar):
„Jis (Kūrėjo esmė), Jo Gyvybingumas (išeinanti iš Jo šviesa), ir gaunantys šviesą Indai, yra viena“.


„Jis“ – reiškia sfirot „esmę“, ir tai – Ein Sofas Palaimintas paslaptis.


„Jo Gyvybingumas“ – reiškia „šviesą“, šviečiančią sfirot, vadinamą „gyvybės šviesa“.
Tai reiškia, kad visas pasaulis Acilut yra chochma aspektas, o chochma šviesa yra vadinama „gyvybės šviesa“, todėl ir pasakyta „Jo Gyvybingumas“.


„Gaunantys šviesą Indai“ – reiškia sfirot „indai“.


Taigi, visi šie aspektai yra absoliutus „Dieviškumas“, todėl kaip galima suprasti juose visus tuos pasikeitimus, kuriuos sąlygoja „apatiniai“?
Ir taip pat turime suprasti, jei Acilut pasaulyje yra viskas dieviška, t.y. absoliutus vieningumas, ir ten visai nėra atsinaujinančių kūrinių aspekto, kaip galima suprasti, kad „Tikunei Zohar“ išskiria tris aspektus:
„Jis (esmė)“, „Gyvybingumas (šviesa)“ ir „Indai“(gavimas).
Juk ten turi būti absoliuti vienybė?


                                                                  23.


Kad tai suprasti, reikia prisiminti tai, kas paaiškinta aukščiau (17 p.).
Taigi „Realybę Įpareigojančios Esmės“ prasmės mes negalime suvokti visiškai.
Tai reiškia, kad net materialios esmės, netgi savo esmės mes visiškai nesuvokiame, tuo labiau „Įpareigojančio Realybę“.


Išsiaiškinome, kad pasaulis Acilut yra „forma“, o trys pasauliai B – J – A, tai „forma, apsirengusi materija“.
Taip pat reikia suprasti, kad mūsų vartojamas pavadinimas „Ein Sof, Palaimintas“, tai nėra bendrai „Realybę Įpareigojančios esmės“ pavadinimas.
Juk yra taisyklė: „Tai, ko nesuvokei, negali apibrėžti ar pavadinti“.
Dar sakėme, kad penki mūsų jutiminiai organai ir vaizduotė visai nepateikia mums nieko iš aspekto „esmė“, netgi materialioje esmėje.
Todėl kaip gali atsirasti net mintis apie „esmės“ prasmę, tuo labiau apie Patį „Įpareigojantį realybę“?
Taigi mes turime suvokti „Ein Sof , Palaimintas“ pavadinimą, išeinant iš mūsų apibrėžto Trečio apribojimo.
Tai reiškia, kad viskas, kas pasakyta knygoje Zohar, yra pasakyta santykyje su sielomis.
Tuo būdu, kad netgi pavadinimas „Ein Sof, Palaimintas“ nėra suprantamas iš aspekto, kaip pats iš savęs.
Tačiau ši sąvoka suprantama iš to, kaip visi pasauliai ir visos sielos yra įjungti į Ein Sof, Palaimintą, kūrimo minties paslaptimi – iš aspekto „galutinis veiksmas pradinėje mintyje“.
Ir tai yra „ryšys“, kuriuo sujungta visa kūrinija iki Galutinio jos ištaisymo, ir tai vadinasi – Ein Sofas Palaimintas.
Tai ką mes pavadinome („Įvade į knygą Zohar“, 13.p.) „Pirma“ sielų būsena.
Taigi, tai yra ta būsena, kai visos sielos yra įjungtos į Kūrėjo realybę, ir yra pripildytos visais įmanomais malonumais ir gerumais, kuriuos gaus faktiškai (realiai) „Galutiniame ištaisyme“.