• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Sukot šventė

Ravas Baruchas Šalomas kiekvieną Sukot šventės vakarą palapinėje rengdavo „vandens užpylimo šventę“.

(Sukot šventės metu Kūrėjas sprendžia, kiek vandens Jis pasiųs žemei ateinančiais metais. Šventyklos laikais egzistavo paprotys atlikti vandens užpylimus ant aukuro – kaip prašymą atsiųsti palaimintus, gausius lietumi metus, ši šventė pasižymėjo ypatingu džiaugsmu).

Ravas Baruchas visada pageidavo ir stengėsi, jog grotų muzikinė grupė.

Jo noras buvo padidinti šventumo džiaugsmą, kaip priedermę „Ir džiaukis tavo šventės metu“.

Jo mokiniai visiškai atsiduodavo šventės linksmumui, šokiai ir dainos palapinėje liejosi visu pilnumu.

Pertraukėlėse tarp šokių ravas Baruchas, su didžiuliu užsidegimu aiškindavo apie Sukot šventę iš darbo Kūrėjui aspekto.  

Naktį mokindavosi apie vidinius šventės aspektus iš Ari knygos „Šaar akavanot“ („Intencijų vartai“), taip pat mokindavosi Zoharo straipsnius iš Zoharo, liečiančius Sukot šventę.

Tačiau iš tiesų taip elgdavosi per visas šventes – gilindavosi į vidinę švenčių prasmę, pagal tai, kaip tai yra paaiškinta Zohare, Ari ir savo tėvo raštuose.

Per Sukot šventę ravas Baruchas paprastai kiekvieną rytą valgydavo pusryčius kartu su savo mokiniais.

Tarp jų vyraudavo maloni atmosfera, pripildyta didelio artumo, meilės ir džiaugsmo.

Tą Sukot šventės vakarą, kai „užpizinu“ buvo kohenas Aronas (Sukot šventės metu palapinėje turi apsilankyti septyni „ušpizin“ (svečiai), tai Abrahamo, Icchako, Jakovo, Josefo, Moše, Arono ir Davido sielos), ravas Baruchas surengdavo didžiules vaišes.

Jos vadinosi „Pagrindinės Sukot vaišės“, kadangi tai admor iš Prusovo, jo tėvo Baal aSulamo mokytojo, mirties diena („admor“ – „mūsų mokytojas ir mūsų rabi“).

Prieš šias vaišes jie padarydavo „Draugų susitikimą“, į kurį susirinkdavo visos grupės kartu: tiek jaunų, tiek vyresniųjų.

Tokie „Draugų susitikimai“ vykdavo du kartus per metus: Sukot ir Pesach švenčių metu.