• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

מבוא לספר הזהר ח  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                               8.

Ir šiame keturių spalvų įvaizdyje yra labai svarbi užuomina, kad „Aukštutinės“ šviesos vadinamos – „knyga“ (žodžio knyga „sefer“ – šaknis reiškia „švytėjimas“).
Kaip parašyta „Kūrimo knygoje“ („sefer Jecira“, pirma dalis, pirma mišna):
„Ir sukūrė savo pasaulį trimis knygomis: skaičiumi, pasakotoju ir pasakojimu“.
Ir taip pat parašyta:
„Ir išskleiskime kaip Dangaus knygą“ (Ješaja 34).

Taigi išminties atskleidimas kiekvienoje knygoje yra ne jos baltame lape, o tik spalvose, t.y. rašale.
Tai reiškia, kad knygoje rašalu išminties junginiais yra išreiškiamos raidės, „ateinančios“ pas besigilinantį.
Ir bendrai šioje „knygoje“ yra trys rašalo rūšys: raudona, žalia ir juoda, o Acilut pasaulis, t.y. Chochma, kuris yra visas dieviškumas, tai balta spalva knygoje.

Tai reiškia, kad mes visiškai nesuvokiame Acilut pasaulio, o visas „Dangaus knygos“ atvėrimas, tai tik sfirose Bina, Tiferet ir Malchut.
Ir tai trys pasauliai B – J – A esantys, kaip skirtingų spalvų rašalai „Dangaus knygoje“.
Taigi raidės ir jų junginiai atsiveria minėtais trijų spalvų „rašalais“.
Tai reiškia, kad tik tų „rašalų“ dėka „gaunantiems“ atsiveria „dieviška šviesa“.

Taip pat reikia pažymėti, kad balta spalva yra svarbiausias knygos aspektas, o raidės yra tik „užteptos“ ant balto knygos lapo.
Taigi, jei ne baltas lapas, išvis nebūtų galimybės atsirasti raidėms, ir taip pat išvis nebūtų išminties atvėrimo.
Todėl Acilut pasaulis, kuris yra sfira Chochma, yra pagrindinė išminties atvėrimo sąlyga.
Tačiau Acilut pasaulis atsiveria tik per pasaulius B – J – A.
Apie šią paslaptį parašyta:
„Viską sukūrei su išmintimi (su Chochma)“ (Tehilim 104 – 24).

                                                                9.

Ir kaip sakėme Trečiame apribojime, kad Zoharas nekalba apie patį Acilut pasaulį, todėl Acilut pasaulis yra kaip „baltas knygos lapas”.
Tai reiškia, kad Zohare yra kalbama tik apie švytėjimą trijuose B – J – A pasauliuose, ir tai yra kaip „rašalo” aspektas, kuriuo knygoje yra užrašomos raidės ir jų junginiai.
Taigi knyga Zohar kalba tik minėtų dviejų apribojimų ribose, t.y. apie švytėjimą, kurį pasauliai B – J – A savo „vietose” gauna iš Acilut pasaulio.

Ir todėl, praeinanti pro pasaulio Acilut „parsą” (pertvarą) šviesa, labai sumažėja, ir skaitosi tik „Acilut indų švytėjimu”.
Iš kitos pusės pasauliai B – J – A gali pakilti virš „parsos” į Acilut pasaulį, ir tada Acilut pasaulio sfirot Bina, Tiferet ir Malchut „apsirengia” B – J – A pasauliais.
Tada šie pasauliai vietoj pilnos šviesos gauna tik Acilut pasaulio „švytėjimą”.