• אולם אם אתה רוצה למרק החטאים ממך יש לך לעסוק בבטול הישות, במקום הסיגופים. בעה''ס, אגרות הקודש Ir jei tu nori ištyrinti savo nuodėmes, tau reikia vietoj kentėjimų ir apribojimų anuliuoti savąjį ego. (Baal Sulamas „Šventi laiškai“)

יהדות הלכה למעשה 

Praktinė Halacha (Įstatymai)

I. M. Lav

Lag-Baomer

Lag-Baomer – ypatinga diena, ryškiai besiskirianti nuo kitų Omero periodo dienų.

Lag – tai yra raidės ל „lamed“ ir ג „gimel“ – taip žymimas skaičius „33“.

Lag-Baomer – trisdešimt trečioji Omero diena, 18 ijaro.

Atminimui apie tragišką Bar-Kochbos sukilimo baigtį (maždaug po 70 metų po Antrosios Šventyklos sugriovimo), o taip pat apie 24 000 Rabi Akivos mokinių, žuvusių tarp Pesach ir Šavuot švenčių atminimui, priimta omero periodu laikytis tam tikrų gedulo įstatų: tuo laiku nešvenčiamos vestuvės, nerengiami jokie pasilinksminimai ir netgi nesikerpama ir nesiskutama. 

Talmude sakoma, kad Rabi Akivos mokiniai žuvo dėl bausmės už tai, kad „nerodė pagarbos vienas kitam“.

Judaizmas teikia didelę reikšmę pagarbai tėvui, motinai ir draugui, ir sako išminčiai:

„Pagarbumas svarbiau už Toros žinojimą“. 

O kadangi rabi Akivos mokiniai už viską labiau vertino Toros žinojimą ir pamiršo apie pagarbų elgesį, Kūrėjas, nubausdamas juos, pasiuntė baisią pamoką.

Tačiau Lag-Baomer – tai diena, kai liovėsi epidemija, nusinešusi rabi Akivos mokinių gyvybes.

Dėl šios priežasties Lag-Baomer turi šventinį atspalvį:

šią dieną jau galima kirptis ir skustis, galima kelti vestuves ir linksmintis, šios dienos maldose nesakomas „Tachanun“.  

Tačiau sefardų judėjai vis tik laikosi nuomonės, kad per Lag-Baomer ta baisioji epidemija dar nusinešė tam tikrą aukų skaičių, ir todėl nesikerpa iki sekančios dienos pradžios, 34-tos Omero dienos.

O aškenaziai mano, kad Lag-Baomer buvo tik trumpas atokvėpis, kurio metu liovėsi ta epidemija, po ko ji atsinaujino su nauja jėga, toliau šluodama rabi Akivos mokinių gyvybes iki pat sivano mėnesio roš-chodeš.

Todėl aškenazių judėjai ir po Lag-Baomer tebesilaiko gedulo – iki sivano pirmosios. 

Lag-Baomer taip pat yra vieno didžiausio išminčiaus, tanajaus rabi Šimono bar Jochajaus (Rašbi) [1], kuris buvo Rabi Akivos mokinys, mirties metinės.

[1] Rabi Šimonas bar Jochajus – žymusis ketvirtosios kartos tanajus, vienas iš pačių žymiausių rabi Akivos mokinių. Gyveno II m.e. amžiuje.

Gelbėdamasis nuo mirties nuosprendžio, jam paskelbto romėnų, jis 13 metų drauge su savo sūnumi Eliazaru slėpėsi oloje.

Rabi Šimonas bar Jochajus pasižymėjo antgamtiniais sugebėjimais, todėl nenuostabu, kad jis laikomas „Zohar “ – pagrindinės kabalos knygos – autoriumi.